gniáubti, -ia, -ė. gniaũbti.
1. kniaubti, gniaužti; kabinti į glėbį, į saują: Gniáubdamas šieno glėbį dėk į kūgį.
2. riesti; traukti (į kuprą): Jau mane kuprelėn gniaũbia.
apsigniáubti. apsikniaubti, apsigniaužti: Senis gniáubte apsigniáubęs turi kaip apkandęs, nė pats nevartó [ja],
nevaldo, nė kitam neduoda.
užgniáubti. užsikniaubti, užsigniaužti: Tu užgniáubei vienas ir turi užgniáubęs visą naudą, t. y. apžiojęs, užgniaužęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.