apsigraibstyti

graibstýti, graĩbsto, graĩbstė. graibyti:

1. Eik graibstyti avižų, veždami pribarstėm. | Negraibstyk pyrago, niekas nenorės valgyti. Ir vėl graibsto. vilnas išdžiūvusios rankos. Žodžius graibstyti (mikčioti) . Per visą vakarą niekus graibstė (kalbėjo) . Stipruolis, jokia liga nesirgęs, raitosi, graibstosi aplink širdį. Ko graibstáis it girtas mietais? Ko čia graibstaĩsi kaip aklas už tvoros! Ligonis aplink save graĩbstos. Kiek pagulėjęs, Kasparas atsipeikėjo ir ėmė graibstytis aplink visiškoje tamsoje. Ko čia graibstaĩsi (čiupinėjiesi, gaišti), eik prie darbo! Gaidys siaustės švarką, graibstės kepurės.

2. Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės. Jas graibstė žmonės iš balų.

3. Marti graĩbsto taukus nuo viršaus, smetoną nuo pieno, t. y. grajo [ja].

4. Žmonys laikraščius graĩbsto. Karvės atsargiai vaikšto po padrėkusią ganyklą ir godžiai graibsto retą žolę. Galvijai oro graibsto karštyje. Pinigus saujomis graibstė. Kur eisi, ar galo graibstýt (kai yra pavojaus nušalti, susirgti), sėdėk namie! Galus graibstom, greit būs nūbangos tų kopūstų (baigiame valgyti kopūstus) . Per tokį šaltį nuoga eidama tai graibstaisi lengvo galo (nori susirgti ir numirti) .

5. Iš daržo graĩbsto agurkus. Begraibstydamos greit papulsi.

6. Grinius vykusiai graibsto jo sumanymus. Gerai graibstėsi prancūzų kalba (gerai mokėjo) .
galùs graibstýti merdėti: Vargu begys – jau galùs graĩbsto.
apsigraibstýti apsitvarkyti, apsirengti: Emilė greit pašoko, apsigraibstė kaip paprastai moteris.
atgraibstýti. atgauti, atgaivinti: Privežė daktarų, vos ne vos atgraĩbstė. Žmogus atsigraibsto ir pasveiksta. Su gerų žmonių pagelba atsigraibstė pamaži nuo sudegimo.
išgraibstýti.

1. išgaudyti: Šeškas vištas išgraibstė. Kokį gyvulį atveda parduot, tai kap vėjas lapą išgraĩbsto (greit nuperka) .

2. išgraibyti 2: Išgraibstė visus tirščius.

3. išgraibyti 3: Tik palik atdaras duris, tuoj rasi visa išgraibstýta.
nugraibstýti. nugraibyti: Nugraibstau putas. Nugraibstýk pieną.
pasigraibstýti. pagraibyti
1. Da norėčiau sviesto kiek pasigraibstýt, o tos karvės jau trūksta.
prigraibstýti. prigraibyti 1: Šieno kiek prigraĩbstė. Tu sidabrinių prisigraibstei.
sugraibstýti

1. sugraibyti 2: Iš šen, iš ten sugraibsčiaũ uždarą, druską ir išviriau valgyti tą sykį. Tuos kelis rublius tėvas būtų sugraibstęs. Šiaip teip susigraibstėm pinigų įdėti kelionėn.

2. sugraibyti 3: Jis sugraibstė keletą žodžių į tą paklausimą. Mano mintys nesusigraibsto (padrikę) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>graibstýti, </b>graĩbsto, graĩbstė. graibyti: <br/>1. Eik graibstyti avižų, veždami pribarstėm. | Negraibstyk pyrago, niekas nenorės valgyti. Ir vėl graibsto. vilnas išdžiūvusios rankos. Žodžius graibstyti <span class="explanation"> (mikčioti) </span>. Per visą vakarą niekus graibstė <span class="explanation"> (kalbėjo) </span>. Stipruolis, jokia liga nesirgęs, raitosi, graibstosi aplink širdį. Ko graibstáis it girtas mietais? Ko čia graibstaĩsi kaip aklas už tvoros! Ligonis aplink save graĩbstos. Kiek pagulėjęs, Kasparas atsipeikėjo ir ėmė graibstytis aplink visiškoje tamsoje. Ko čia graibstaĩsi <span class="explanation"> (čiupinėjiesi, gaišti), </span> eik prie darbo! Gaidys siaustės švarką, graibstės kepurės. <br/>2. Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės. Jas graibstė žmonės iš balų. <br/>3. Marti graĩbsto taukus nuo viršaus, smetoną nuo pieno, t. y. grajo [ja]. <br/>4. Žmonys laikraščius graĩbsto. Karvės atsargiai vaikšto po padrėkusią ganyklą ir godžiai graibsto retą žolę. Galvijai oro graibsto karštyje. Pinigus saujomis graibstė. Kur eisi, ar galo graibstýt <span class="explanation"> (kai yra pavojaus nušalti, susirgti), </span> sėdėk namie! Galus graibstom, greit būs nūbangos tų kopūstų <span class="explanation"> (baigiame valgyti kopūstus) </span>. Per tokį šaltį nuoga eidama tai graibstaisi lengvo galo <span class="explanation"> (nori susirgti ir numirti) </span>. <br/>5. Iš daržo graĩbsto agurkus. Begraibstydamos greit papulsi. <br/>6. Grinius vykusiai graibsto jo sumanymus. Gerai graibstėsi prancūzų kalba <span class="explanation"> (gerai mokėjo) </span>. <br/><b> galùs graibstýti</b> <span class="explanation">merdėti: </span> Vargu begys – jau galùs graĩbsto. <br/><b>apsigraibstýti</b> <span class="explanation">apsitvarkyti, apsirengti: </span> Emilė greit pašoko, apsigraibstė kaip paprastai moteris. <br/><b>atgraibstýti</b>. <span class="explanation">atgauti, atgaivinti: </span> Privežė daktarų, vos ne vos atgraĩbstė. Žmogus atsigraibsto ir pasveiksta. Su gerų žmonių pagelba atsigraibstė pamaži nuo sudegimo. <br/><b>išgraibstýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išgaudyti: </span> Šeškas vištas išgraibstė. Kokį gyvulį atveda parduot, tai kap vėjas lapą išgraĩbsto <span class="explanation"> (greit nuperka) </span>. <br/>2. išgraibyti 2: Išgraibstė visus tirščius. <br/>3. išgraibyti 3: Tik palik atdaras duris, tuoj rasi visa išgraibstýta. <br/><b>nugraibstýti</b>. nugraibyti: Nugraibstau putas. Nugraibstýk pieną. <br/><b>pasigraibstýti</b>. pagraibyti 1. Da norėčiau sviesto kiek pasigraibstýt, o tos karvės jau trūksta. <br/><b>prigraibstýti</b>. prigraibyti 1: Šieno kiek prigraĩbstė. Tu sidabrinių prisigraibstei. <br/><b>sugraibstýti</b><br/>1. sugraibyti 2: Iš šen, iš ten sugraibsčiaũ uždarą, druską ir išviriau valgyti tą sykį. Tuos kelis rublius tėvas būtų sugraibstęs. Šiaip teip susigraibstėm pinigų įdėti kelionėn. <br/>2. sugraibyti 3: Jis sugraibstė keletą žodžių į tą paklausimą. Mano mintys nesusigraibsto <span class="explanation"> (padrikę) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.