apsilervinti

ler̃vinti (-yti), -ina, -ino. lérvinti

1. iš lėto, tingiai, sunkiai eiti: Seniokas ler̃vina, tik kruta. Kur tu ler̃vini, nosį nuleidęs? Ler̃vina kaip pupų persiėdęs. Ko čia lérvini purvinom kojom – tik išmazgojau, ir vėl priminsi! Jonai, kad tu ler̃vini vargiai gyvas!

2. Lérvintis yra darytis ištižusiu.

3. dėtis kuo, apsimesti: Pelė … lérvinas būsis negyva.
apsiler̃vinti apsileisti: Tinginys žmogus apsilervinęs, t. y. nebijo nė barimo, nė mušimo. Taip apsiler̃vinęs, kad nieks iš jo nebuvę. Apsiler̃vino kaip karvė, net žmonėms gėda pažiūrėt.
atler̃vinti. lėtai, sunkiai, nerangiai ateiti: Pamačiau – atler̃vina boba kaip kubilas pūkšdama. Jis pamatė patvoriu atlervinant vilką. Ir jis dar čia atsilérvino.
išsiler̃vinti pasidaryti nerangiam, aptingti: Kai šilta, aš toki išsiler̃vinus.
nuler̃vinti. lėtai, nerangiai nueiti: Toks tinginys – nuler̃vino į daržinę ir atsigulė. Nulervino ir mūsiškiai paskui juos.
pasiler̃vinti

1. apsileisti, aptingti, ištižti: Visai pasilérvinai, nėko nebenori dirbti. Apsileidusi, pasiler̃vinusi, o apdaro, apavo turia skrynias. Ko čia dabar guli pasiler̃vinęs?

2. apsimesti, dėtis kuo: Ana neserga, tik teip sau pasilérvino. Ans ne taip pavargsta, kaip pasilérvina pavargusiu.
priler̃vinti. lėtai, nerangiai kur nors prieiti: Kažkoks senis priler̃vino prie manęs ir atsisėdo. Nugi kad prilérvino prie namų.
užler̃vinti. sunkiai užeiti, užšliaužti: Žąsys užler̃vino ant kalnelio ir sutūpė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ler̃vinti</b> (-yti), -ina, -ino. lérvinti<br/>1. <span class="explanation">iš lėto, tingiai, sunkiai eiti: </span> Seniokas ler̃vina, tik kruta. Kur tu ler̃vini, nosį nuleidęs? Ler̃vina kaip pupų persiėdęs. Ko čia lérvini purvinom kojom – tik išmazgojau, ir vėl priminsi! Jonai, kad tu ler̃vini vargiai gyvas! <br/>2. Lérvintis yra darytis ištižusiu. <br/>3. <span class="explanation">dėtis kuo, apsimesti: </span> Pelė … lérvinas būsis negyva. <br/><b>apsiler̃vinti</b> <span class="explanation">apsileisti: </span> Tinginys žmogus apsilervinęs, t. y. nebijo nė barimo, nė mušimo. Taip apsiler̃vinęs, kad nieks iš jo nebuvę. Apsiler̃vino kaip karvė, net žmonėms gėda pažiūrėt. <br/><b>atler̃vinti</b>. <span class="explanation">lėtai, sunkiai, nerangiai ateiti: </span> Pamačiau – atler̃vina boba kaip kubilas pūkšdama. Jis pamatė patvoriu atlervinant vilką. Ir jis dar čia atsilérvino. <br/><b>išsiler̃vinti</b> <span class="explanation">pasidaryti nerangiam, aptingti: </span> Kai šilta, aš toki išsiler̃vinus. <br/><b>nuler̃vinti</b>. <span class="explanation">lėtai, nerangiai nueiti: </span> Toks tinginys – nuler̃vino į daržinę ir atsigulė. Nulervino ir mūsiškiai paskui juos. <br/><b>pasiler̃vinti</b><br/>1. <span class="explanation">apsileisti, aptingti, ištižti: </span> Visai pasilérvinai, nėko nebenori dirbti. Apsileidusi, pasiler̃vinusi, o apdaro, apavo turia skrynias. Ko čia dabar guli pasiler̃vinęs? <br/>2. <span class="explanation">apsimesti, dėtis kuo: </span> Ana neserga, tik teip sau pasilérvino. Ans ne taip pavargsta, kaip pasilérvina pavargusiu. <br/><b>priler̃vinti</b>. <span class="explanation">lėtai, nerangiai kur nors prieiti: </span> Kažkoks senis priler̃vino prie manęs ir atsisėdo. Nugi kad prilérvino prie namų. <br/><b>užler̃vinti</b>. <span class="explanation">sunkiai užeiti, užšliaužti: </span> Žąsys užler̃vino ant kalnelio ir sutūpė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.