.
liùrbinti, -ina, -ino, liur̃binti
1. vadinti liurbiu, barti: Tu jo taip neliùrbink – ans nėra toks ištižęs.
2. dėtis liurbiu: Ans liùrbinas, rodos, kad nieko neišmano, nesuprant, būsis liurbis esąs. Nereikia liur̃bintis gavus gerą darbą ir uždarbę.
apsiliùrbinti. apsileisti, pasidaryti liurbiu: Ir ko taip apsiliur̃binai ? Apsiliùrbinęs ans.
išliùrbinti. išvadinti liurbiu: Išliùrbinau išliùrbinau nuejusi.
pasiliùrbinti apsimesti liurbiu: Liurba pasiliùrbinęs takšo ant suolo arba liurbso susitraukęs, būsis nesuprantąs, neišmanąs, durniumi apsileidęs, nieko nešneka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.