apsiminti
.
miñtis, mẽnasi, mìnėsi netekti vilties, kiek liūsti.
apsimiñti, apsìmena, apsìminė kiek nusiminti: Ko tu taip apsimìnęs, gal kokią bėdą turi? Kalbėjo Jonukas šypsodamas, bet apsiminęs.
nusimiñti, nusìmena, nusìminė (nusimino). netekti vilties, nuliūsti: Ans nusimìnęs, t. y. nusigandęs, stovi. Pati visada buvo linksma, niekas jos nusiminusios nematė. Kogi šit' nusimìnęs? Nusiminęs, kaip žemę pardavęs. Nusiminė, kaip tėvo diržą pabučiavęs. Nusiminė, kaip musę suvalgęs. Nusiminęs, kaip gaidžių prikapotas. O nenusimink, mano mergužėlė, kad josiu į karužį. Duok mumus, idant mūsų širdis. niekada nenuosigąstų, nei nuosimintų. O jie tarp savęs labai nusimino ir stebėjos. Jo širdis nusimino. Jis nusiminė ir pasikorė. Verkiame, numenamės kaip kiti vaikai. Vienok nenumenuos nieko. | Didžiame aulėje jos. nusimena, žinodamos, jog jį neprineš. Nenusimink anksti kėlęs ir jaunas vedęs.
nusimintinaĩ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.