.
numavótis, -ójasi, -ójosi.
1. prasti prie naujos vietos, prie namų: Numavóte apsinumavójau ant šviežios vietos, t. y. apsibuvau, nebebėgsiu iš čia. Aš pri tamstų greit numavójuos.
2. laikytis namie: Nesìnumavó [ja] – eina ir eina, kaktą atmaukęs.
apsinumavóti
1. priprasti prie naujos vietos: Kol apsinumavójau ant vietos, t. y. apsipratau, apsibuvau, praėjo kelios nedėlios. Jau šunytis visai apsinumavójo.
2. prisirišti, priprasti prie namų: Apsinumavójo ir nebeina iš numų. Apsinumavójo vaikas ir pradrįso, nebklauso numiškių.
nusinumavóti priprasti prie naujos vietos, nusiraminti naujoje vietoje: Nusinumavójo jis ant vietos, t. y. apsibuvo. Nusinumavójo ana ten beslūžydama, t. y. nebilgisi, nebdiginiuoja, gyvena ant vietos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.