apsipiršti

pir̃šti, per̃ša (pirša), -o (-ė)

1. kalbinti tuoktis. Pirškit, sesės, pirškit, sesės, ir manei vyrelį. Piršo melavo, kol stuomenelį gavo. Jis visada toli perša, o niekuomet nenuperša. Piršo mane du piršleliu užu seno bernužėlio. Perša mūsų sesutelę svetimon šalelėn. Kas gina vesti, sako, tas man pavydi, o kas perša, tas pirmas prietelis. Piršo strazdas sau panelę – iš pakrūmės snieginelę. Grybas grybą piršė, baravykas raišė. Piršk ją nuog jos tėvo. Kur boba per̃ša, velnias šliūbą duoda. Jau tau Žėbėnas Mirkyčią per̃ša. Lopetinskas per̃ša.

2. siūlytis į vyrus: Peršas mūsų bernužėlis apie panaitėlę. Dar tau merga negimė, pirštis nesirenk. Jie visi buvo pir̃šęsi tai karalaitei.

3. labai siūlyti, teikti: Pir̃šo pir̃šo: pirkit žibalą, pirkit žibalą, nebus, pirkit! Fabrikantų ir pirklių peršamos prekės jam nerūpėjo. Jis beveik visiškai nesvarstė jam peršamos tiesos. Nenoriu pir̃štis į jo pažines. Peršasi kai velnias į kūmus. Juk ans žinojo, kad slidus kelias yr, išlūš gyvolis koją, – matai, nelaimė visumet peršas žmoguo. | Peršasi tokia išvada.
apsipir̃šti, apsìperša, -o. išsirinkti, prisikalbinti (merginą tuoktis): Jis jau apsipir̃šo sau merginą, bet piršlybų dar nesugėrė.
atpir̃šti, àtperša, -o.

1. prikalbinti atitekėti: Nū Karaliaučiaus vokytikę atpir̃šo.

2. atkalbėti nuo vedybų: Aš supiršau, aš ir atpiršiu.
įpir̃šti, į̃perša, -o.

1. prikalbinti tuoktis: Tu man jos neįpir̃ši – nepatinka, ir gana!. Kiti manydavo turtingai poniai patikti, įsipiršti ir jos turtus gauti.

2. įsiūlyti, įteikti: Iki žilo plauko nepamiršo, kas anam bėdą įpiršo. Įsipir̃šo į darbą, o dirbti tinga.
išpir̃šti, ìšperša, -o.

1. suvesti į porą, ištekinti: Beaugančią sesytėlę piršleliai išpiršo. Visas dukreles piršleliai išpiršo. Drobės duočiau du stuomeniu, kad mane išpirštų. Visas išpiršai, o muni užmiršai. Aš Barborą kur nors išpir̃šu!

2. išrinkti (vyrą, žmoną), prikalbinti tuoktis: Žmoną man teta išpiršo dorą, gerą. Plika gálva – kokį tu čia išpiršaĩ vyrą!. Ar nori, aš tau išpiršiu mergą. – Nereikia, aš pats išsipiršiù. Berneli jaunas, kodėl išsipir̃šęs, davęs man žodelį, tep greit jį užmiršai?
nupir̃šti, nùperša, -o.

1. išrinkti (vyrą, žmoną), prikalbinti tuoktis: Gerai tu man tarnavai, užtat aš tau ažmokėjau pinigais ir gerą pačią nupiršau. Seselė jaunoji, aš tau nupiršiu, aš tau nupiršiu gražų bernelį! Duočio dailų stuomenelį, kad nupir̃štų mun vyrelį, rankoveles dar pridėčio ir kuo kitu pamylėčio. Juda nupiršo savo pirmamjam sūnui Gerui pačią. Ar nuspir̃šo gi jau? Ak ana tai nedasrenka niekaip. Jau kad nuspir̃šo mergą, tai nors po stiklu dėk. Visą savo dvarišką buitį atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti Paukštaičią. Rungčium jis buvo nusipir̃šęs, jam ir nurungė. Ar jis mane gal ažmiršo, ar sau kitą nusipiršo. Jaunikiui važiuojant piršlėm, mesdavo vyžą nugaron, kad pasisektų nusipiršt mergelę. Nuspiršo greit, ir vestuvės buvo po vestuvių.

2. atpiršti 1: Piršo piršo i nupir̃šo čia.
papir̃šti, pàperša, -o.

1. pasiūlyti tuoktis: Aš jam papiršaũ mergaitę. Papir̃šo tokią baidyklę, nejau: aš kanapių nesėsu. Šiandien atvyko jaunikaitis ir man pasipiršo.

2. pasiūlyti: Baigiu versti „Išvakares“, prašau papiršti vėl ką nors gera. Sako, ir Margirio nuotykį Kraševskiui papiršęs Vištelis.
pripir̃šti, prìperša, -o.

1. prikalbinti tuoktis: Piršlys prìperša mergelę arba mergelei vyrą. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražų berniuką, savo broliuką. Cit, neverk: kad aš patsai nepaimsiu, tai kitą pripiršiu. Kad man reikės, aš pati prisipiršiu. Vežies jauną piršlį, ko gero, dar sau prisipir̃š. Tu jauną mergelę sau prisipiršaĩ, pirmosios vardelį greitai užmiršai.

2. įsiūlyti, įtaisyti: Mane dėdė pripir̃šo kast apkasų.
supir̃šti, sùperša, -o. suvesti į porą, prikalbinti tuoktis: Supiršaũ anuodu ir sužanysiu. Sùperšu porą. Ot pamatysi, kai aš jum supiršiù. Supir̃š su kokiu seniu, ir turi gyventi, turi širdį prilenkti. susitarti tuoktis: Anie patys susipir̃šo jau. Ar jį vandens nuskandino, ar kas meilę pagadino, ar su kita susipiršo, kad mane jauną užmiršo?
užpir̃šti, ùžperša, -o. prikalbinti tekėti (užbėgant už akių vyresniajai): Taigi anas ir ažpiršo jaunesniąją.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pir̃šti, </b>per̃ša (pirša), -o (-ė) <br/>1. <span class="explanation">kalbinti tuoktis</span>. Pirškit, sesės, pirškit, sesės, ir manei vyrelį. Piršo melavo, kol stuomenelį gavo. Jis visada toli perša, o niekuomet nenuperša. Piršo mane du piršleliu užu seno bernužėlio. Perša mūsų sesutelę svetimon šalelėn. Kas gina vesti, sako, tas man pavydi, o kas perša, tas pirmas prietelis. Piršo strazdas sau panelę – iš pakrūmės snieginelę. Grybas grybą piršė, baravykas raišė. Piršk ją nuog jos tėvo. Kur boba per̃ša, velnias šliūbą duoda. Jau tau Žėbėnas Mirkyčią per̃ša. Lopetinskas per̃ša. <br/>2. <span class="explanation">siūlytis į vyrus: </span> Peršas mūsų bernužėlis apie panaitėlę. Dar tau merga negimė, pirštis nesirenk. Jie visi buvo pir̃šęsi tai karalaitei. <br/>3. <span class="explanation">labai siūlyti, teikti: </span> Pir̃šo pir̃šo: pirkit žibalą, pirkit žibalą, nebus, pirkit! Fabrikantų ir pirklių peršamos prekės jam nerūpėjo. Jis beveik visiškai nesvarstė jam peršamos tiesos. Nenoriu pir̃štis į jo pažines. Peršasi kai velnias į kūmus. Juk ans žinojo, kad slidus kelias yr, išlūš gyvolis koją, – matai, nelaimė visumet peršas žmoguo. | Peršasi tokia išvada. <br/><b>apsipir̃šti, </b>apsìperša, -o. <span class="explanation">išsirinkti, prisikalbinti (merginą tuoktis): </span> Jis jau apsipir̃šo sau merginą, bet piršlybų dar nesugėrė. <br/><b>atpir̃šti, </b>àtperša, -o. <br/>1. <span class="explanation">prikalbinti atitekėti: </span> Nū Karaliaučiaus vokytikę atpir̃šo. <br/>2. <span class="explanation">atkalbėti nuo vedybų: </span> Aš supiršau, aš ir atpiršiu. <br/><b>įpir̃šti, </b>į̃perša, -o. <br/>1. <span class="explanation">prikalbinti tuoktis: </span> </span> Tu man jos neįpir̃ši – nepatinka, ir gana!. Kiti manydavo turtingai poniai patikti, įsipiršti ir jos turtus gauti. <br/>2. <span class="explanation">įsiūlyti, įteikti: </span> Iki žilo plauko nepamiršo, kas anam bėdą įpiršo. Įsipir̃šo į darbą, o dirbti tinga. <br/><b>išpir̃šti, </b>ìšperša, -o. <br/>1. <span class="explanation">suvesti į porą, ištekinti: </span> Beaugančią sesytėlę piršleliai išpiršo. Visas dukreles piršleliai išpiršo. Drobės duočiau du stuomeniu, kad mane išpirštų. Visas išpiršai, o muni užmiršai. Aš Barborą kur nors išpir̃šu! <br/>2. <span class="explanation">išrinkti (vyrą, žmoną), prikalbinti tuoktis: </span> </span> Žmoną man teta išpiršo dorą, gerą. Plika gálva – kokį tu čia išpiršaĩ vyrą!. Ar nori, aš tau išpiršiu mergą. – Nereikia, aš pats išsipiršiù. Berneli jaunas, kodėl išsipir̃šęs, davęs man žodelį, tep greit jį užmiršai? <br/><b>nupir̃šti, </b>nùperša, -o. <br/>1. <span class="explanation">išrinkti (vyrą, žmoną), prikalbinti tuoktis: </span> </span> Gerai tu man tarnavai, užtat aš tau ažmokėjau pinigais ir gerą pačią nupiršau. Seselė jaunoji, aš tau nupiršiu, aš tau nupiršiu gražų bernelį! Duočio dailų stuomenelį, kad nupir̃štų mun vyrelį, rankoveles dar pridėčio ir kuo kitu pamylėčio. Juda nupiršo savo pirmamjam sūnui Gerui pačią. Ar nuspir̃šo gi jau? Ak ana tai nedasrenka niekaip. Jau kad nuspir̃šo mergą, tai nors po stiklu dėk. Visą savo dvarišką buitį atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti Paukštaičią. Rungčium jis buvo nusipir̃šęs, jam ir nurungė. Ar jis mane gal ažmiršo, ar sau kitą nusipiršo. Jaunikiui važiuojant piršlėm, mesdavo vyžą nugaron, kad pasisektų nusipiršt mergelę. Nuspiršo greit, ir vestuvės buvo po vestuvių. <br/>2. atpiršti 1: Piršo piršo i nupir̃šo čia. <br/><b>papir̃šti, </b>pàperša, -o. <br/>1. <span class="explanation">pasiūlyti tuoktis: </span> Aš jam papiršaũ mergaitę. Papir̃šo tokią baidyklę, nejau: aš kanapių nesėsu. Šiandien atvyko jaunikaitis ir man pasipiršo. <br/>2. <span class="explanation">pasiūlyti: </span> Baigiu versti „Išvakares“, prašau papiršti vėl ką nors gera. Sako, ir Margirio nuotykį Kraševskiui papiršęs Vištelis. <br/><b>pripir̃šti, </b>prìperša, -o. <br/>1. <span class="explanation">prikalbinti tuoktis: </span> </span> Piršlys prìperša mergelę arba mergelei vyrą. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražų berniuką, savo broliuką. Cit, neverk: kad aš patsai nepaimsiu, tai kitą pripiršiu. Kad man reikės, aš pati prisipiršiu. Vežies jauną piršlį, ko gero, dar sau prisipir̃š. Tu jauną mergelę sau prisipiršaĩ, pirmosios vardelį greitai užmiršai. <br/>2. <span class="explanation">įsiūlyti, įtaisyti: </span> Mane dėdė pripir̃šo kast apkasų. <br/><b>supir̃šti, </b>sùperša, -o. <span class="explanation">suvesti į porą, prikalbinti tuoktis: </span> Supiršaũ anuodu ir sužanysiu. Sùperšu porą. Ot pamatysi, kai aš jum supiršiù. Supir̃š su kokiu seniu, ir turi gyventi, turi širdį prilenkti. <span class="explanation">susitarti tuoktis: </span> Anie patys susipir̃šo jau. Ar jį vandens nuskandino, ar kas meilę pagadino, ar su kita susipiršo, kad mane jauną užmiršo? <br/><b>užpir̃šti, </b>ùžperša, -o. <span class="explanation">prikalbinti tekėti (užbėgant už akių vyresniajai): </span> Taigi anas ir ažpiršo jaunesniąją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.