apsipūkinėti

pūkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. pūkuoti.

2. vaikštinėti, slampinėti: Taip jis ir pūkinėja, darbo nenusitverdamas. Gero iš jos nieko nėra, pūkinė́ja po žmones.
apsipūkinė́ti apsipūkuoti: Gricienė apsipūkinėjusi pešė žąsis.
išsipūkinė́ti išsipūkuoti: Pusto, mėto, barsto suplėšytas plunksnas. ir patys išsipūkinėja.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pūkinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pūkuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">vaikštinėti, slampinėti: </span> Taip jis ir pūkinėja, darbo nenusitverdamas. Gero iš jos nieko nėra, pūkinė́ja po žmones. <br/><b>apsipūkinė́ti</b> <span class="explanation">apsipūkuoti: </span> Gricienė apsipūkinėjusi pešė žąsis. <br/><b>išsipūkinė́ti</b> <span class="explanation">išsipūkuoti: </span> Pusto, mėto, barsto suplėšytas plunksnas. ir patys išsipūkinėja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.