šir̃dijimas. širdìjimas. šir̃dijimos. →. širdyti 2: Čia visada rūstybė, širdijimas, priešgynavimas. Su širdijimu įkalba.: Ale ta šir̃dijimos, pykimas: dantis tik tratina.
apšir̃dijimas. →. apširdyti 2: Valgė savo duonos kąsnį su dėkavone ir apširdijimu.
įšir̃dijimas. →. įširdyti:
1.
2. Įsišir̃dijimas begalinis, uždegti žadanti. Nelįsk dabar an jį, tegul nors kiek insiširdìjimas apmoš.
užsišir̃dijimas. →. užširdyti
2. Pyktis žaibavo iš jo mažų akių, dėl užsiširdijimo kraujais pasruvusių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.