skõlijimas. skõlyjimas.
1. → skolyti
1. Su tais skõlijimos visaip išeina: kitas i neatiduoda.
2. → skolyti
3.
apsiskõlijimas. → apsiskolyti.
atskõlijimas. → atskolyti 1: Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs.
įskõlijimas. → įskolyti:
1.
2. Retas teišsivers nuo įsiskolijimo.
paskõlijimas.
1. → paskolyti 1: Su paskõlijimu nereik skubėti: galia šuo an uodegos nunešti.
2. perėmimas, pasisavinimas: Geležies vardo pasiskolijimas iš senovės šiaurės germanų kalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.