skvaũkinti, -ina, -ino.
1. eiti plika galva: Ana skvaũkina, t. y. eina neapsigobus.
2. smaukti nuo kaktos, atsismaukti (kepurę, skarą).
3. negražiai rištis.
apsiskvaũkinti. negražiai apsirišti, apsigobti: Merga apsiskvaũkinusi, t. y. apsirėdžiusi galvą negražiai.
atsiskvaũkinti. atsismaukti, nusmaukti (skarą, kepurę ant viršugalvio): Ana atsiskvaũkinusi, t. y. atsmaukusi, atmovusi skepetą, pliką kaktą rodo. Neik atsiskvaũkinęs, yra vėjuota – paršals galva. Kaip čia atsiskvaũkinai, apsigobk kaip žmogus!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.