sùltėti, -ėja, -ėjo.
1. rastis sulčių, aptekti sultimis: Sùltė [ja] meisa, šlapia, kas yra.
2. pūliuoti: Žaizda sùltėja. Užgydys, užgydys – i vėl sùltės. Paskuo mun pradėjo skaudėti, paskuo sùltėties. Susispauda, daros karštis, i sùltėjas tujau ta koja.
3. silpnai tekėti, čiurlenti: Upėsnelis sùltė [ja],
vos bėgsno [ja].
apsisùltėti
1. aptekti sultimis: Padėjai ant anglių musmerį, apsisùltėjo – musys i ėda.
2. pradėti pūliuoti: Apsisùltėjo gyleliukai po suspardymo bičių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.