apsitiešyti
.
tiẽšyti, -ija (-yja), ijo (-yjo).
1. žodžiais ar veiksmais guosti, raminti, drąsinti: Atejo kažno iš kur senelis ir jaunikaitį tiẽšydamas liepė savo seserį nunešt koplyčion. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms. Kad aš iš karo pagrįšiu, tavo širdelę tiẽšysiu! Aš jus tiešysiu, kaip kurį jo motina tiešija. Idant ne tiektai žodžiais tiẽšytumbime nuspaustus, bet ir rankomis. Tiešija vienas antrą. Tetiešyja širdis jūsų ir tedrūtina jus. An tavęs da vis tiẽšijausi. Tiẽšykis, tiẽšykis, gal an širdies bus lengviau. Idant visi mokytųs ir visi tiešytųs. Tiẽšyjasi kaip nuogas dilgėlyne. Netiešykias radęs, neraudok pametęs. Netiešykias iš svetimo nūpuolio. Duos neduos – bile nors tiẽšija.
2. stiprinti, gaivinti. . Tiẽšyjuos.
3. sotintis, valgyti: Pripyliau pilną puodynę – tiẽšykitės. Valgai, tiẽšijies.
4. teikti malonumą, pasitenkinimą, džiaugsmą, džiuginti: Tiešiju, linksminu. piktdžiugiauti: Tiẽšytis iš kito nelaimės. Neduok piktamui, kad netiešytųsi.
5. lieti, giežti apmaudą, keršyti: Šitokioj baisioj bėdoj tiešija išsigalvojus. Tiẽšyjuos.
apsitiẽšyti
1. aprimti, apsiraminti: Sakiau, maž apstiẽšis.
2. išlieti pyktį: Iškolioja, aptiẽšija kiek nori, o paskui reikia išpažinties eit.
atsitiẽšyti.
1. atsidžiaugti: Duok, tegul atsitiẽšija – negi pagadins.
2. atsivalgyti, prisisotinti: Atsitiešijau kai ragana deguto.
3. atsikeršyti, išgiežti apmaudą: Ant ko už ką atsitiẽšyti. Atstiẽšyk, atstiẽšyk nors rozą. Jis ant savo neprietelių atsitiešytų.
ištiẽšyti. turėti kantrybės, ištverti: Kazienė gaus pensiją, kad ištiẽšis – da devyni metai darbo.
nusitiẽšyti.
1. nusiraminti: Paverki, nustiẽšiji – ir vėl lyg akys [e] šviesiau pasdaro. pasiguosti: Eičia ing žalią girią nusitiešyti savęs.
2. atsivalgyti: Aš ją. tolei pirkau, kolei aš jos nustiẽšijau.
3. išlieti, išgiežti pyktį: Nustiẽšyję pinčiukai ant piemenio sulindo tarbon.
patiẽšyti.
1. paguosti, paraminti, padrąsinti, palinksminti: Reikia žmogus patiẽšyt. Ką čia daba padarysi, kas patiẽšys: gali negali – eik, ir tiek. Daktaras muni patiẽšijo. Kas patiẽšis man širdelę, senai motinėlei? Kas mus, našlaitėlius, patiẽšis? Kelkis, sūneli, imk muzikėlę, patiešyk seserėlę, patiešyk vargdienėlę. Rūpestinga širdis mano, nėr kam patiẽšyti. O kas mañ patiešys, vargely esančią? Patekės mėnuo, šviesioji saulalė, ta muni patiešys, biedną siratalę. Apmaudingą patiešyti. Ir kentėjo todrin, idant patiešytų ir palinksmintų išrinktuosius. O pasitiešys tie sutrinti kaulai.
2. patenkinti kokį norą, įgeidį: Rūpestingą patiẽšyk, pavargusį paguosk, kūdikį paguodžiok, sušalusį pagailėk. Prižadėsi – patiẽšysi, neduosi – negriešysi. Pažadė [jo] – patiẽšijo, nedevė – negriešijo. Pažadėsi – kvailą patiẽšysi. Ant svetimo kailio pasitiešysi, bet ir savo neapsaugosi.
3. pastiprinti, atgaivinti: Patiešiju, gaivinu. Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis. Rods, ir jam perlenkio reik kasdien pasitiẽšyt.
4. prisivalgyti, prisivaišinti, prisisotinti: Pastiẽšijo smetono. Pastiẽšijau ir aš dėdės pyragų.
5. kam apmaudą, pyktį išlieti, atkeršyti; piktdžiugiškai tyčiotis. . Pasitiešyti, pasityčioti. Pasitiešiju ant ko. Jei tau blogai, ans pasitiẽšys. Merčius su Lauru mergas į vandenį vilko, o Pakulienė su Lauriene tuo pasitiẽšyt vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė. Todėlei, jog Edom ant namų Judo pasitiešijo. Todėlei liepė tie smirdai jai nuplėšti nometą, kuriuo buvo apdėta, idant pasitiešytų (atsigautų) iš jos gražybės.
6. imtis darbo, kuris viršija jėgas: Kam ans pasitiẽšijo.
sutiẽšyti. patiešyti 2: Pažadėsi neišpildysi – sutiẽšysi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.