ūkanóti, -ója, -ójo. ū́kanoti, -oja, -ojo.
1. trauktis migla, ūkana, niauktis, migloti: Pradėjo ū́kanoti. Gal dar užlis – ūkanója ūkanója. Ūkanójasi, an tę ūkana. Šiandien bus audra, nes dangus rausta ir ūkanojasi.
2. blaustis, blogai matyti: Akys ū́kanoja.
3. viesulu siausti. Smiltys po žemę labai ūkanoja. Lekiojo skeveldros, ūkanojosi dulkės.
apsiūkanóti
1. miglomis apsitraukti, apsiniaukti: Dar ar neduos daugiau Dievas sniego – apsiū́kanoję.
2. apsitraukti drėgme, aprasoti: Apsū́kanojo mašinos langas, nesmato.
paūkanóti. apsiblausti: Jos akys atrodė tartum būtų paūkanojusios, o veido oda lyg aukso dulkėmis pabarstyta.
užūkanóti
1. aptraukti ūkanomis, aptemdyti: Užūkanota diena. Bet kad apsiniaukia kalno viršūnė, miglomis supstosi, žaibais dabinasi – užsiūkanoja tada visa šalis.
2. užsitraukti drėgme, užrasoti: Ažsiū́kanoję, užsitraukę visi langai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.