.
ūkúoti, -úoja, -ãvo. kilti debesims, miglai, niauktis, ūktis: Kadar ūkãvo, kadar ūkãvo, i nepradrįso lyti. Ūkuo [ja] ūkuo [ja],
o lytaus kaip nėra, teip nėra. Pasivartėm šieną, pradėjo ūkúoti ūkúoti, ir sulijo. Skubėkiam, bene parvešiam šieną – jau ūkúo [ja]. Visą dieną ūkãvo ūkãvo, ant vakaro i prakiuro. Kad debesys rodos ant lytaus, sako, jau ūkúojas. Teip ūkúojas, ta neišsisuks nelijusi. Ūkúojas po biskį, būs lytaus. Šiandien pradeda iš naujo ūkuotis.
apsiūkúoti aptemti: Saulėta rudenio popietė traukė žvilgsnį ne į maldaknygės lapus, bet į apsiūkavusius laukus.
paūkúoti. debesims, miglai aptraukti, pakilti, kiek apsiniaukti, aptemti: Slėnys palei upę paūkãvęs. Nelis da šiandiej, teip tik paūkãvę. Ši vieta visuomet esti paūkavus. Atsikėliau anksti rytą aš iš patalėlio, padūmavę, pasūkavę visi pakraštėliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.