apšiurpti
.
šiur̃pti, -sta, -o. šiùrpti.
1. nuo šalčio, iš baimės darytis nelygiam dėl atsiradusių smulkių raupelių. Man kūnas šiur̃psta. Kūnas pradeda šiur̃pti, pamačius lavoną, t. y. daros kaip žąsies skūra rupėta. Ans šiur̃po nuo šalčio, t. y. kaip kruopais aptekęs ant skūros. Gečiui ėmė visas kailis šiurpti. Tau net nugara šiurpsta iš baimės ir nuostabos.
2. jausti šiurpulį keliančią baimę: Jis tęsė kalbą šiurpdamas ir krūpčiodamas.
3. šiauštis: Plaukai šiur̃psta. Plunksnos šiur̃psta. Nuo šalčio tik šiurpsta gyvaplaukiai.
4. menkėjant, liesėjant šiauštis, netekti plaukų glotnumo, darytis liguistos išvaizdos: Iš šiaudų nėkoks ne pašaras: šerk šėręs, o gyvulys tik šiùrpsta, liesta. Mano Širmukas šiur̃psta nuo vienų šiaudų.
5. šiurti, triušti: Kad augtų kasos, reikia su degtine praust, tai nešiurpsta ir didelės auga.
plaukaĩ šiur̃psta [ant galvõs] ima baimė: Man plaukaĩ tik šiur̃psta ant galvõs. Girdi iš tolo Mauškus kurtų balsą; girdi, ir plaukai jo šiurpsta.
širdìs šiur̃psta ima baimė: Man net šiur̃psta širdìs, žiūrint į tais žaizdas.
apšiur̃pti. aptriušti: Namelis apšiurpęs, lietaus apipalšintas.
atšiur̃pti. atšerpetoti: Mano pirštų galai labai atšiur̃po.
nušiur̃pti.
1. nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam dėl atsiradusių smulkių raupelių. Nuo sušalimo nušiur̃pęs, kad kūnas kaip žąsies skūra rupėtas tampa. Tau šalta, Poviliuk – tu visas nušiur̃pęs. Einu basas, visas nušiur̃pęs. nuo šalčio pajusti šiurpulį, nudrungti, nužvarbti: Sukaitus išėjo iš gryčios, kiek nušiur̃po i ant ryto jau serga mano pati. Nesušalom, tik nušiur̃pom.
2. pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Nušiurpaũ – tiek darbo! Žiūriu – atvažiuoja, į kiemą suka. Aš teip nušiurpaũ! Net nušiurpstù, kai pamatau ateinant jį. Nušiurpaũ, pamačius [i] kraują. Kai važiuoji par [labai aukštą] tiltą, visas nušiurpstì. Žmonys sako, kad vilkas velnio plauką turiąs, užtai žmogus, vilką pamatęs, nušiurpsti, nusigąsti. Karvedžiai karvietėj beklaksantys paliko, o likusiejai nušiurpusys muko šalin.
3. nušiurti, nutriušti: Nušiurpsta anom kaselės, nuvysta jaunos dienelės.
4. apšepti: Prisimeni sulysusius arklelius, ilgas vagas, nušiurpusias trobeles. Pamačiau nušiurpusias ir drėgnas kambario sienas.
5. supleišėti, suskirsti, nušerpetoti: Mėlynas paliko, nušiur̃po [pirštas].
pašiur̃pti.
1. nuo šalčio, iš baimės pasidaryti nelygiam, kraupiam nuo atsiradusių smulkių raupelių. Ko tu teip pašiurpaĩ – gal sušalei? Pašiurpáu visas iš baimės. Gal tau šalta – rankos pašiur̃pę. Pašiùrpo rankos, kojos. Meistras pabudo visas pašiurpęs. Jis po valandos išgirdo prie lango barškimą, ir jo oda pašiurpo. nuo šalčio pajusti šiurpulį, sudrungti: Kad pašiur̃psta kūnas, tada skūra rupėta pasidaro. Kol jis grįžo prie vežimo, visas kūnas pašiur̃po. Užsimesk kailinius – dar pašiur̃psi. Sušalt nesušaliau, tik pašiurpaũ. Aš visas nu tos murglos pašiurpáu. Ką pašiur̃pti išvažiavus, geriau šiltai apsidaryti. Paukštukai šitie rėkia „pašiur̃ps, pašiur̃ps“, tai ir pašiur̃ps (atšals) .
2. pajusti šiurpulingą baimę, pasibaisėti: Kožnas savo širdyje pašiurpo. Jam pro tais žvėris einant biskį pašiurpo. Saulius masino, tokiom akim į jį žiūrėdamas, jog tėvui net pašiurpo.
3. pasišiaušti: Pašiurpęs, pasišiaušęs. Ko tu toks pašiùrpęs, gal miegojai? Pašiur̃po kaip pelėda. Puiki tetervino uodega pašiurpsta, išskleisti sparnai galais rėžia pernykščią žolę. pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurti: Pašiur̃po asys (asiūklis) nu šalčio, pradėjo raityties. Laukuose stirksojo pašiurpusios ražienos. Man taip gražu, kai ežeras lygus lygus – ir staiga truputėlį pašiurpsta. Pašiurpusios šiaudiniais stogais dūminės pirkios man ir šiandien stovi akyse. Ir po kurio laiko pavykdavo jas. sužvejoti – aplankstytais kampais, pašiurpusias, nuvalkiotas. pasidaryti pašaižotam, šeberkštėtam: Pašiur̃po biškį grėbliakotis. Pašiurpusioji plaušabudė (Inocybe lanuginosa). kiek supleišėti, suskirsti, pašerpetoti: Kad išeini šlapiom rankom, tai pašiùrpsta. Jos rankos pašiur̃pę, supleišėję. Veido oda išgeltusi, pašiurpusi. | Pašiurpo akys iš kriokimo motynos.
4. menkėjant, liesėjant netekti plaukų glotnumo, pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Nuo ko kažin tas kumelys teip pašiur̃po? Pašiur̃pęs jaučiukas, susitraukęs, plaukai vieni. Kol' (kodėl) toks pašiur̃pęs [paršas],
kad, sakai, lašiniam penimas? Iš Jono jau nebe gyventojas: visas pašiur̃pęs, baisu net žiūrėt. Tik pradėk blogiau duot [ėsti] arkliui, tuoj pašiurpsta.
plaukaĩ (káilis) pašiur̃psta. apima baimė: Nuo šitų žinių pašiurpo Aršiojo plaukai. Net plaukai pašiurpo – meška! Nuo tavo žodžių pašiurpsta kailis.
prašiur̃pti. pasidaryti baisu: Tuo tarpu Juozapui ir Marijai prašiurpo nuo mislės, jog galės neberasti vaiko.
sušiur̃pti.
1. būti perimtam šiurpo, sudrungti: Sėdi jis vailokais apsiavęs, bet labai sušiur̃pęs. Pasėdėjau ant žemės, sušiurpáu.
2. pajusti šiurpą keliančią baimę, išgąstį: Aš sušiurpstù, pamatęs žaizdą.
3. pasišiaušti: Sergančio paukščio plunksnos sušiurpusios. Teisybę pasakyk, tai tuoj sušiur̃psta (supyksta) . pasidaryti nelygiam, neglotnam, pašiurusiam: Vėtra pakelia aukštyn šiaudus, tep ir lieka [stogai] nepataisyti, sušiùrpę.
4. menkėjant, liesėjant pasišiaušti, susitraukti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Vaikeli, ar tu sergi, kad toks sušiur̃pęs? Kitų karvės, kai žiūri, nesušiur̃pę, ė mūsų tai net baisu.
5. nušiurti, nutriušti: Ko sublogę veideliai, ko sušiur̃pus galvelė? – Nuo graudžių ašarėlių, nuo skaisčiosios saulelės. Sušiurps auksinės kaselės, sustirs ir baltos rankelės.
užšiur̃pti. pašiurpti 1: Gyvatę pamatai – net ir kūnas ažušiur̃psta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.