apsivėluoti
vėlúoti, -úoja, -ãvo.
1. daryti ką ar įvykti vėliau negu reikia, nesuspėti: Šiaismet pavasaris vėlúoja. Nor ryt nevėlúoj. Patsai kaltas, jauns berneli, kad vėlavau pusrytelį. Nuo ankstaus ryto valstietis aręs lauką ir labai išalkęs, o žmona vėlavusi atnešti pusryčius. Kur jūs, svoteliai, vėlai vėlavot? Vėluos mūs broleliai, vėluos, skolyti žirgeliai vėlino. Net paukščiai vėluoja išskristi: šilumos dar ir čia užtenka. Laukėme skambučio, skambutis vėlavo. Vėluoja traukiniai. Sėja vėluojama, pasėlių priežiūra vėluojama, derliaus nuėmimas vėluojamas, rudens arimas vėluojamas. Nevėluok pagrįžti pri pono Dievo savo ir neatidėliok nuo dienos lig dienos. Nevėlúokis ryto [j] atsikelti, ateiti. Rytoj nesvėlúok, anksti atvažiuok. Anas ne visada vėlúojas. Kurs liuob vėlúoties, liuob daug i nuskęsti. Geriau nevėluokis eidama numie. Sakė nevėlúoties dideliai. vėlai teikti, atnešti: Vėlúoti žinią.
2. atsilikti : Laikrodis vėlúoja dvi minutes (dviem minutėmis). Didysis laikrodis vėlúoja kokias keturias minutas.
apsivėlúoti pavėluoti: Apsivėlavaũ, žmona, kelkis anksčiau. Eima anas darban ir apsivėlúoja. Šaučius apsivėlãvo an pusės adynos. Čėsas važiuot pas jauną [ją],
anas jau apsivėlãvo.
nuvėlúoti.
1. vėlai atsirasti, ateiti: Nuvėlúos rudeniniai paršeliai, kad kiaulė vėlai beturės. Ir tep nuvėlãvo šiemet [rugių sėja]. Kogi tu taip nusivėlavai? Lauke dirbdama ir nusivėlavo. Sapnuoju, reikia eit jaučiokų penėt, bijau, kad nusvėlúosiu labai. Nusivėlãvom pusrytį – a nesibarste, šeimyna? Šiemet vėlai, nusvėlãvo [obuoliai augti],
mažum dar paaugs. Nusvėlãvo šienas baisiausia. Nusvėlãvo karvė šiemet, vėlai bus teliokas. Karvė su teliuku šiemet, matyt, nusvėluos. Šiemet nusivėlãvo pavasaris.
2. atsilikti : Nusivėlãvo laikrodis.
pavėlúoti.
1. per vėlai atvykti ar šiaip ką padaryti: Tu pavėlavaĩ ateiti. Eilės stovia nuo ryto [malūne],
pavėlavaĩ, ir gatava. Skubykit, ka nepavėlúotut. Sukis, kad nepavėlúotum. Eisim, ka nepavėlúojam [į autobusą]. Aš pavėlavaũ pasodyt. Pavėlúoste ant numų parvažiuoti. Visumet ana baimė [je] y [ra],
– pavėlúosiam, pavėlúosiam. Leka į darbą pavėlãvusi, užmiegojusi. Pavėlavus ant mišių ateiti, jei nebėr kitų, kurių cielų galėtumi išklausyti, reik tų pačių lig galo klausyti. Toliau, beržynėlyje, pasigirdo pabudusių paukščių džiaugsmas, pragydo pavėlavęs gaidys. Melste meldžiau mergužėlę: – Nepavėluok pusrytėlį! | Pavėlúota šiemet viskas (vėlyvas buvo pavasaris, augalai vėlinasi) . Kad laiku gydė, tai išgydė, o kas pavėlãvo, tai ir nuvažiavo į kapus. Jeigu suspėji, o ka pavėlúota buvo i nugaišta. Jeigu pavėlúoti kada, byra rugiai, tai tada gi nuo ryto pjauna arba vakare, kai rasa užeina. Kas pavėlãvo, nesuvežė laiku šieno, tai supūdis, lietai ir lietai kasdien. Ka tu pavėlavái ateiti, dabar jau ta koja gangrenuota seniai. Nebežinau, ar gimt pavėlavau, ar mano kraštas per anksti paseno, – nuvyto nepražydęs ir supuvo? Ir vieną dieną pavėlavus, augalui belieka mažiau drėgmės dirvoje. An darbą nepavėlúosi niekada. Kad ir pavėlavau, bet nepamelavau. Kad i pavėluosi, bi nepamaluosi. Kad ir pavėlúosi, ne an traukinio. Nori kitus pamokyti, o pats pavėlavo, kai Dievas protą dalino (kvailas) .
pavėlúotai. Gaisrininkai atvyko pavėlúotai. Plazdėjo įvairiaspalvės margos peteliškės, pavėluotai ieškodamos sode žiedų. Visa pasivėlãvo pie mėną. Aš tik nepasivėlavaũ. Pasvėlúosi [ganyt] – gausi botagu. Kad ateini pasvėlãvęs penkias minutes, ir gulk. Skubinaus, kad tik nepasvėlúočia bažnyčion. Tik skubėk, jei nenori pasivėluoti. Mušė žmonis, kai pasvėlúoja [į baudžiavą]. Toj duktė pasivėlãvo pamelžt karvę. Sūnus jo sugrįžti pasivėlavo. | Lietai, tai pasvėlavo javas užaugt. vėlai pateikti: Pavėlúoti žinią.
2. atsilikti : Laikrodis pavėlãvo visą valandą.
pravėlúoti. pavėluoti
1.
privėlúoti. kiek pavėluoti: Privėlaváu eiti, ėmė kruša berti, o nėr nakvynės. Vakare privėlúoti gavau beplėšdamas dirvos kerčią. | Vienur sukritę, kitur statesni linai. Privėluosma rauti tus sukritusiūsius. Tu prisvėlúok an pusę adynos.
suvėlúoti.
1. vėliau ką atlikti: Jis kelias minutes suvėlãvo ateiti. Labai mes suvėlãvom. Suvėlúosu karves milžti, leku. Juodu suvėlãvo i neatvažiavo. Suvėlúoja mašina. Vienas kningnešys suvėlãvo su ta nešmene. Parjojo suvėlãvęs su tokia palaike kumele. Kas suvėlúoja naktigonėn jot, anas atsilienka. Parvažiuos svečiai, čia dar y [ra] suvėlúotas viskas. Tiek suvėlavom šį vakarą gulti, kumet beišmiegosiam. Šįryt pusrytį suvėlavo. Suvėlavo tame malūne, parvažiuojant paklydo. | Visi suvėlãvę sodyt daržus. Suvėlúotas veikalo išleidimas. Suvėlavái pasėti – dirsės, sumalái – duona karčiausia iš tų dirsių. Kiti suvėlãvo bulveles susitvarkyt. Miežiai buvo gerokai suvėluoti – vis per tuos lietus ir per tą laiko neturėjimą.
suvėlúotai. Susivėlúoti prie darbo. Šiandien susivėlãvome su pietumis. Kap tę jy susivėlãvo. Susivėlúosim – i vakaras užpuls. Susvėlãvo in penkių minutų. Dabokit, kad nesusvėlúotūt. Aš nūnai susvėlavaũ, nejau uogaut. Kai nepareina, susivėlúo [ja],
aš jau nežinau kur dingt (labai rūpinuosi) . | Susvėlãv [o] su kasimu bulbų. Tie linai šlapi: susivėlãvova to [je] jaujo [je]. Prie darbo suvėluojasi. Tu nesusivėlúok, o būs kai tam ubaguo. Susvėlãv [o] šiais metais šienai. Šiemet pavasaris susivėlãvęs. Teip i susvėlúoja tie visi darbai. Žąsys šįmet susivėluõs su dėjimu – lauk išeit vargšės negalia. priversti pavėluoti: Nebelaukim, aš tavę suvėlúosiu. Suvėluosi mumis į bažnyčią per ilgą savo puošimosu.
2. atsilikti . Reik nustatyti dziegorių, ans suvėlúo [ja].
užvėlúoti.
1. vėlai atvykti: Ale tai užvėlãvęs šiandien [traukinys]. Užsivėlavaũ, neparvažiuosiu. Važiavau namo ir užsivėlavaũ. Ažsivėlavaũ an traukinį. Vienas gaspadorius važiavo iš kermošiaus ir buvo su reikalais užsivėlavęs, tai ir teko važiuoti naktį. | Reik avis vis tikru čėsu kirpti… Jei užsivėluoji kirpti, tad laumės kerpa.
2. atsilikti . Tik kad laikrodis nebūtum užvėlãvęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.