vožinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. vožti 1: Skrynelę vožinė́ti. | Aš vožinė́siu, o tu raityk virtienius.
2. vožti 3: Tad migdolinės peniukšlių akys, retomis ilgomis blakstienomis vožinėjamos, bereiškia vieną visų giliausiąją Saliamono teisybę: tuštybių tuštybės.
3. vožti
7. Visa koželkėlė ėmus siūbuot, tie šaukšteliai vožinėtis.
apsivožinė́ti. apvožti
3. Karai apsivožinėjo ir tušti vėl dardėdavo atgal.
atvožinė́ti; . atvožti
1.
parvožinė́ti. nuolat vožiant gadinti: Neduok valios dukrytėlėms ant mano skrynelių. Jos parvožinė̃s jas, jos parrakinės jas: nebus tokios skrynužėlės kai močiutės duotos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.