.
skabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. skabyti:
1. Skabinė́k lapus. Pats pradėjo varžytis, nuleido akis ir droviai ėmė skabinėti pakliuvusią po ranka smilgą. Jis, būdavo, eina in girią, skabinėja beržų šakas, daro šluotas. Per visą dieną skabinė́jau obuolius.
2. Atbėgo žvėrelė naktinė, skabinėjo daržely rūteles.
apskabinė́ti. apskabyti 1: Jam tabako apskabinė́siu.
nuskabinė́ti. nuskabyti 1: Vieną kartą vaikščioja tas varguolius apie savo javus, žiūri, kad jo varpos nuskabinėtos. Kopūstų lapai reikia nuskabinė́t. Javams nunokus, jis nusiskabinėdavęs varpas po vieną.
paskabinė́ti. paskabyti 2: Išleisk daržan kumelę, tegul paskabinės, kol dar prieg rasai. Leido arkliui pasiskabinė́ti dobilų.
priskabinė́ti; . priskabyti
1.
suskabinė́ti. suskabyti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.