.
skar̃žyti, -ija, -ijo (skarżyć). skųsti: Ne ans po teismus vaikščiojo, ne ans liežuvius maišė, neskar̃žijo. Skaržysiuos baltai matušei, skaržysiuos senam tetušiuo, skaržysiuos broleliuo dobileliuo verkdama.
apskar̃žyti. apskųsti: Aš tą štuką padarysu, vyrą ponuo apskaržysu. Ir apskaržijo karaliui, kad Jonas turįs tokią plunksną.
įskar̃žyti. įskųsti: Tą vyrą žmonys įskar̃žijo.
paskar̃žyti. paskųsti, apskųsti: Vaikai, a nebengsitav siusti – tėvuo paskar̃žysu! Paskar̃žijo be reikalo, ta esu gavusi mušti. Lei ana man pasiskaržys da kitą kartą, ta tu žinosi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.