skélbdinti, -ina, -ino. skelbti:
1. Jis jų atsidėjęs visur ieškojo, klausinėjo, skelbdino savo raštuose.
2. Pikto daryt, o gerai skelbdintis yra būdas didžiųjų ponų.
3. skelbti 4: Nuėjo … prašytų skelbdinti žodį Dievo lietuviškai.
4. skelbti 7: Garbę jųjų skelbdink, Dieve, kuri linksmin mumis nūnai.
5. skelbti
9. Galiat tikėti, galiat netikėti – mirtis skélbdinas.
apskélbdinti. apskelbti 1: Tus prižadėjimus Jozuas apskelbdino gabaoniškiams. Apskųstoji … savę vis daugiaus šitos piktadėjystės apsiskelbdinosi.
išskélbdinti. išskelbti
1.
paskélbdinti. paskelbti:
1. Daktaras paskelbdino savo kraujotakos teoriją. Taryba paskelbdino savo nutarimus.
2. Veselė seniai paskélbdinta visam miesteliuo, ale anos nesulaukam niekaip. Didžturtis paskelbdino visame mieste, kad jis pametęs piniginę. Dėdė pasiskélbdino numus perkąs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.