.
skelbė́jas, -a. -à. skelbė̃jas.
1. kas ką skelbia, garsina, informuoja: Skelbėjas pranešė naujieną. O tu, nelaimių skelbėjau! Nesi dar man gero pranešęs. Nuolatai skaičius tų didėja, kurie nori būti tautos rytmečio skelbėjai. | Net gegutė atskrido su lukučiu, savo skelbėju, taip vadinamu dėl to, kad jis kelioms dienoms anksčiau pasigirsta už ją.
2. kas skelbia, skleidžia kokias idėjas, pažiūras ir pan.: Tarybinė literatūra – komunistinės moralės skelbėja. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė [je] kunegus skelbėjus tikėjimo katalikų. | Kalvinas paliko čia pamokslų skelbėjas.
3. knygų sudarytojas, leidėjas: Pratarmė pirmojo skelbėjo. XIX a. tautosakos skelbėjai.
4. kas išreiškia, rodo ką: Dainos, giesmės yra skirtingų kraštų kvėpavimo skelbėjos.
apskelbė́jas, -a. kas apskelbia, skleidžia kokias idėjas, pažiuras ir pan.: Pagirtinas noras prašyti dėl savęs apskelbėjo žodžio Dievo motiniškoje kalboje.
paskelbė́jas, -a. kas paskelbia. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.