skélbinti, -ina, -ino. skelbìnti, -ìna, -ìno. skelbti:
1. Pamestus daiktus radęs, ar skelbinai ir atidavei, ar sau užturėjai? Paskiaus vyskupai kiekvienas savo vyskupystė [je] tus įstatymus skelbino po bažnyčias visims žmonėms.
2. Pats neskelbk ir par kitą neskelbìnk tos kalbos niekam. Buvo skelbinta, kad lytai darbus sutęs, o nusidarbavom. Vėl senas buvo skélbinamas, ka tat aukso piningų turįs. Ana skelbìnas esanti bagota. Nors Marijona jau trečio [je] parapijo [je] skélbinasi, kad iš Amerikos tūkstantes gavusi, o piršlių kaip nėr, taip nėr. Skelbìnos šventas, o nebuvo nė išganytas.
3. skelbti 4: Sueidamys į bursą, viens kitą moko ir raštus skelbina.
4. skelbti 7: Mokytiniai Viešpaties neliaudavos skelbinti Jėzaus.
apskélbinti, apskelbìnti. apskelbti:
1. Paskuo apskelbino visiems, kad, kas rastų ano dukterį, tam pusę karalystės atiduotų. Be reikalo ir apsiskelbinai, kad imsi, jei iš tikrų nemanei.
2. Tarė motina: reikėtų apskelbinti bažnyčioj, kas norint atsišauktų.
3. apskelbti
4. Apsakydamas savo spaviednę, pats save be reikalo apsiskelbin ir apsišlovin.
išskélbinti. išskelbti:
1. Tu išskélbinai viską.
2. Marcius antras, kurs plačiai išskelbino čiūdus didžius.
paskélbinti. paskelbti:
1.
2.
3. kurį laiką skleisti paskalas.
praskélbinti. praskelbti 1: Liepė nukirsti, o dėl baimės slaptu palaidoti ir praskelbinti tarp žmonių, jos tapo ištremti į kitą kraštą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.