skelė́ti, skẽli (skẽlia; skela), -ė́jo. būti skolingam: Jis man piningų skẽlia. Jis man kelis rublius skẽli. Viešnia apmokėjusi, ką skelėjusi. Ponas, kuriam skelu. Jam dar daug dėkavonės skelam. Ataduokiat todrin visiems, ką skelat. Tarnas ansai rado vieną ižgi bursinykų savų, kuris jam skelė́jo šimtą grašių. Pirmoje tad dalyje sakymo mūsų, ką skẽla vaikamus gimdytojai, išgirsim. Vienas skelėjo jam penkis šimtus grašių, o antras penkias dešimtis. Užmokėk, ką tu mani skeli. Nė vienam nieko neskelėkiat. Daugiaus skela (skẽli), nekaip plaukų tur ant galvos.
apskelė́ti, àpskeli, -ė́jo. apsiskolinti.
paskelė́ti, pàskeli, -ė́jo. būti skolingam: Nū šitai ateit ponas, kuriam jis paskelėjo bei nor mano abudu vaiku (sūnu) atimti verguosna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.