apskęsti

skę̃sti, -ta (skeñsta, skeñda), skeñdo (skeñdė, skẽdo).

1. žūti vandenyje, prigerti: Grimztu, skęstu. Upėn kap angriūna, ir skeñsta. Atsimenu aiškiai, kad skendáu. Tavo tėvo tėvas skeñdo į marias, ar tu nebijais nuskę̃sti? Nebuvo tokio meto, ka neskeñdo. Kas tai, gal skę̃sta?! Gelbėk mane, aš skęstu vandeny. Tėvas skendo su laivu, motina irgi mirė. Kad aš skę̃siu, tai jūs mañ su audeklu traukit. Vaikai žaisle dažnai pažeidžias ir maudydamies skę̃sta. Musė … girta pastojo, čia skendė begirtuodama. Nė į pusę neįplaukė ir pradėjo skęsti. Gelbėk mane jauną vandenėly skę̃stant. Skęsta, skęsta mūs seselė gilan dunojėlin. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus, pasakykiat muni jauną bėrą žirgą girdžius. Skęstančiųjų gelbėjimo draugija. Pirmieji šunyčiai skęsta. Pats skęsta ir kitą skandina. Apsukrus vandeny neskęsta, ugnyje nedega. Jei jau neskendái gelmė [je],
tai pry pašalio neskę̃si. Skę̃sdamas ir britvos tverias. Skę̃stantis šiaudo tverias. Skęstąsis tvera ir už šiaudo, ir už peilio. Aš tave skęstantį pagelbėjau, o tu mane skandini. Kumelelė skę̃sta, penki vilkai trauka, dvi laputės lauka. moraliai žlugti: Jūs melą verčiate tiesa, kitus skandinate ir patys skęstate.

2. grimzti skystyje: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta. Dangus griūna, žemė skeñsta. Skę̃sti per žemes. Susikrovė tad lobį nei vandenyje skęstantį, nei ugnyje degantį. Gilumon marių žuvelės skeñdo. Kap pūkelis dugne skę̃s, akmenėlis viršum plauks, tada tada, motynėle, aš pas tave sugrįšiu. Evangelija apie skęstančią aldiją. Martyn, brolau, Gilijo [je] skendáu. Teisybė nei skenda, nei dega. Šulny sūris neskęsta. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda. Sulopinėtas, sukarpinėtas, įmestas į vandenį, neskęsta. Vandeny neskę̃sta ir ugny nedega. Ir eisim kartu palydėti į rimstančią jūrą beskęstančios saulės. klimpti: Arklys negali eit [per šlapią dirvą] – skeñda kojos. Traktoriai važiuoja par pievas – neskeñda.

3. būti apsemtam: Kai sniegą paleidžia, tai mūsų laukai teip ir skę̃sta vandeny. Skę̃sta visi pašaliai žemė [je].

4. būti aptekusiam kuo, grimzdėti kame: Karvė skę̃sta – pakratyk! Kiaulės skę̃sta žemėn, reik pakreikti. Rudenį ir pavasarį žmonės beveik skęsta purvyne. Arkliai iki krūtinių skendo pusnyse. Tai tokios ganyklos tebuvo, po tokias ganydavai, ne teip kaip daba, kad karvės dobiluos skę̃sta.

5. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Medžiuose ir gėlėse skendo namai. Kaimo kelias skendo dulkėse. Didžiulis keturkampis kambarys skęsta mėlynų dūmų rūke. Kai šviesiai žverblė sniegais jo viršūnė, skęsdama saulės spinduliuose, visi kalnai buvo gryni, giedrūs. Rytas skendo saulėje.

6. būti apimtam kokios būsenos: Paryžiaus proletariatas skendo šitame kilniaširdiškame visuotinės brolybės svaigulyje. Tačiau dabar aš neskaitau, o, galima sakyti – skęstu atminimuose.
ariẽlkoje skę̃sti prasigerti: Jis jau nei nebeišeina iš prakeiktosios. – baigia skę̃st arielkė̃lėj.
ãšarose skę̃sti. labai verkti, gailėtis.
skolosè skę̃sti prasiskolinti: Naujakuriai, jau ir taip skendę skolose, sunkiai durstę galą su galu, įdūko.
skurdè (bėdojè, varguosè) skę̃sti skursti, vargti: Lietuvos darbo valstiečiai skendo varguose bei skurde, nuolat smuko jų ūkis. Geriau skurde skęsti, negu skolose.
apskę̃sti.

1. būti apsemtam: Laukai apskeñdo, bulbės pūti pradėjo. Įlomė [je] bulbės apskeñdo biškį. Lytotą vasarą apskeñdo rugiai, likom be duonos. Tokiose pelkėse mas apskeñdę. Visai apskę̃sme – tyvuliuoja vanduo aplink gryčią. Apskeñdo ledas. Apskeñdę luotai. įklimpti: Dabar plentus del to daro, o seniau tai veselija apskeñdo.

2. aptekti kuo, grimzdėti kame: Atsisėdo ir apskeñdo šiauduos. Ta koja šiene apskeñdus buvo, įsidūriau su šake. Rudenį apskę̃stam su lapais. Karvė apskeñdo mėšluos [be kraiko]. Žiūri – viskas juoda, visas miestas juodas ir tas karališkas dvaras juodas, ir viskas neaiškiai matyt, viskas apskendę (grimzdi dervoje) . Nuplyšę, nešvarūs, blakiums apskeñdę [girtuokliai].

3. prigerti: Pernai tęnai daug žmonių apskeñdo.
išskę̃sti.

1. daugeliui paskęsti, prigerti: Jau daug žvejų išskeñdo. A tie vaikai mūso neišskę̃s kažin? Žemaičiai daug jų pačių. ir arklių sugrobė, nemaža išskendo.

2. nuo drėgmės pertekliaus supūti: Buvo lytotas metas, žemė lygi – bulbės išskeñdo.
nuskę̃sti.

1. žūti vandenyje, prigerti: Nubėgo maudyties, kliunkt į vandenį i nuskeñdo. Iš nejučių praperšo [je] nuskeñdo jis. Par tus metus nuskeñdo trys žmonys. Ir da, žiūrėk, nuskeñdę, kur moka geriau plaukt. Paskuo par muno kaltybę, sakys, nuskeñdo. O ta pati burbt burbt i nuskeñdusi upė [je] to [je]. Trys arkliai sau ėmė šmurkš i nuskeñdo, i nebišplaukė. Nuskeñdo mergužėlė, žalių rūtų šakelė. Tavo brolis gul nuskendęs ant jūraičių dugnelio. Viena nuskendo, antra prigėrė, trečia neišplaukė. Jį žemas avinėlis pigiai perbrist, o meška pasipūtęs jame nuskęst gali. Kiek aš esu šnapšės išgėręs, ta aš nuskę̃sčiau į tą klaną. Ka jud [v] i ben nuskę̃stumiatav tam [v] andenė [je] !. Į stiklelį daugiau nuskę̃sta kaip į upes. Draugas dingo – skęste nuskeñdo. Šaukšte vandens gal nūskę̃sti. Jūrą perplaukęs, klane nuskeñdo. Neskandyk kito, nes ir pats nuskęsi.

2. nugrimzti skystyje, pasinerti: Nuskeñdęs laivas. Kirvis greitai nuskẽdo į gilumą marios. Vakar viedras šulnin nuskendo. Buvo varpas užkerėtas ir ans nuskeñdo su visu vežimu. Pri krašto plaukiau, nuskendė kepurėlė. Sunku yra plunksnelei vandeny nuskęsti, sunkiau našlaitėlei vargelius nukęsti. Jį griaustinis užmušė, o jo dvaras te nuskẽdo. Mašina nuskę̃s, kap užeis šiton balon. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę: ir nuskendo mergelė į jūrelių dugnelį. | Išnyko. Lyg nuskendo tamsoje merginos. Kap akmuo mestas in vandenį nuskęsta, tep par man žodis nuskęs (niekas nesužinos) . Žemė nei sudegs, nei nuskę̃s. Ėmė ir prapuolė kaip pono batai: vienas vandeny sudegė, kitas ugny nuskendo. Kad ta Amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų!

3. aptekti kuo, grimzdėti kame: Ant strėkio Marijona, šiene nuskendusi, uždususi, jėgų netekusi, griebia čia, griebia ten – nebesuspėja suminti. Tu nuskęstì tūse kailiniūse, o mun vos anie sutenka.

4. pasinerti, pranykti: Rusvi miško pakraščiai iš lėto tamsumon nuskendo. Pirkioje tamsu, tylu, sakytum visi kampai, pakraštėliai nuskendo miege.

5. įsitraukti, įnikti: Jis stengėsi dar labiau nuskęsti darbe. Negerai, kai žmogus per daug in tuos darbus nuskęstì.

6. patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būklę: Nesakai pačiai praudos, ba pats nuskęsì. Vargo visą amžių – nusiskendo žmogus.
skolosè nuskę̃sti prasiskolinti: Mes buvom skolosè nuskeñdę.
tė́vas ãksely nuskeñdęs. Jos tėvas aksely nuskendęs.
vargañ nuskę̃sti suvargti: Skendai ir nuskendaĩ vargẽlin.
paskę̃sti.

1. žūti vandenyje, prigerti: Ko tik nepaskeñdova: jis į praperšą įčiuožė. Tiku tiku išnėriau, mažne paskendaũ. Paskendo žmonės ir visi sutvėrimai ant vienam. Vainiką ėmė ir pats paskendo. Tai dalelė mano – valiai būčiau balelėj paskendus. Kurie. tačiau su kitais paskendo. Paskendo mariose. Durnas i bliūde paskęsta. Nelįsk į vandenį – nepaskęsi. Nepaskę̃skit – reiks giedot. Ar ugnelėj sudegė, ar vandeny paskẽdo?

2. pasinerti, nugrimzti į dugną: Laivas paskeñdo. Sunku tai plunksnelei mariose paskęsti. Jų kraštas, veizant nu tolo, rodos it [v] andenė [je] paskendęs. Paskẽdęs tas dvaras. Pradėjo tvinti vandenys, užtvino taip, kad visas dvaras paskeñdo. Aš paskęsiu tavo širdy kaip perlas jūroj. Atsidariusios Martyno akys vienu akimirksniu paskendo motinos žvilgsny. Peklo [je] esat visi lig kaklo paskendę.

3. būti apsemtam: Paskeñdę visi pašaliai: nei išeiti, nei beišvažiuoti. Davė lietus – paskẽdo dirvos visai. Paskendę keliai buvo.

4. aptekti kuo, grimzdėti kame: Kiaulės sutrose paskendę, reikia pakratyt. Kiaulės mėšle paskeñdę, kai priėdę, prigėrę visa ko. Pasirodė piemuo Jokūbas, ligi akių paskendęs kepurėje, kurią jis smaukė aukštyn. Žolėm paskẽdus kolonija (ūkis) . paplūsti: Jis visas kraujuose paskeñdęs.

5. išnykti, dingti: Tolimesni žodžiai paskendo bildėjime durių ir šūksme.

6. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Nuo plento buvo matyti tik medžiuose paskendusios trobos ir du balti kaminai. Nelabai seniai, mano atminime, visas šitas sodžius miškuose paskendęs niūksojo. Gražiai palaidojo, gėlės [e] buvo paskeñdusi. Mergaitė jos išpuošta, iškreizuota, balčiausiuose perkeliuose, muslionuose paskendusi. Neikit, virtuvėj paskę̃sit dūmuose. Rūmai paskę̃sta ugny. Laukai paskendo balkšvoje prieblandoje. Koridoriuje spragtelėjo elektros jungiklis, viskas paskendo juodoje naktyje. Žaibūse visa paskendáu, kaip rėžė su akmeniu. Paskendę saulės spinduliuose margavo seni dvaro rūmai.

7. įsitraukti, įnikti į ką, būti apimtam kokios būsenos: Mat buvau visas paskendęs darbe. Darbuos paskeñdus buvau visą amžių. Kad mat jai nėr kada: amžiais darbuos paskẽdus. Jis taip paskendo knygose, kad skaitė kiauras naktis. Visi savo reikaluose buvo paskendę. Sėdėjo prie žiburio dideliame rūpestyje paskendus. Nereikia smulkmenose paskę̃st. Jis visas buvo mintyse paskendęs, negirdėjo nė ką kalba scenoje karalius su karaliene. Jis paskeñdo svajonėse. Atsiguliau ir paskendau į miegą. O aukštuomenė egoistiniuose interesuose paskendusi. Tada, paskendęs savo sielvarte, nesuprato, kad jo paties nelaimė padarė jį aklą ir kurčią svetimai kančiai. Burtuose ir prietaruose tebėra paskendę stabmeldžiai.

8. būti ko pertekusiam: Ponai buvo turtuose paskeñdę. Anys labai gerai gyvena – valgiuos, gėrimuos paskeñdę. Serganti, vaistūse paskeñdusi.
ãšarose (ãšaromis) paskę̃sti labai verkti, raudoti: Grėtė paskęsta ašarose. Tai mano moma būdavo ãšarosu i ãšarosu paskeñdus. Kaip bematant mūs šalelė ašarom paskendo.
degtìnėje (ariẽlkoje.
arel̃koje.
šnàpsėje) paskę̃sti prasigerti: Kad jis degtìnėje paskeñdęs. Šnàpsė [je] paskę̃sta žmonys. Ariẽlkoj paskeñdęs – nebėr žmogaus.
dū́me paskę̃sti prisirūkyti: Visi dū́me paskeñdę, pagėrę.
skolosè (į skolàs) paskę̃sti prasiskolinti: Viškai skolõs [e] paskedaũ, nežinau, kaip aš iš jų ir išbrisiu. Niekas nepadėjo, skolosè buvo jau paskeñdusi. Baisiausia, kap į skolas paskendę.
skriaudojè paskę̃sti būti skriaudžiamam: Kaip, būdamas pats skriaudoj paskendęs, tave galėčiau gelbėt?
varguosè paskę̃sti suvargti: Paskeñdęs visokiūse vargūsè, pražilęs. Mes augom varguosè paskeñdę.
parskę̃sti.

1. nuklimpti: Kai įlendam į liūną, tai parskę̃stam ir grėbiam.

2. paskęsti 7: Darbuos parskeñdęs. Kad ir jie patys parskeñdę [darbuose] – melžia karves. Kas iš tų vaikų – tik miegan parskeñdę.
skolosè parskę̃sti prasiskolinti: Nė tu važinėk už mane, nė aš eisiu už tave – skolosè parskeñdęs.
praskę̃sti.

1. paskęsti 2: Mūsų ežere bažnyčia praskeñdus.

2. paskęsti 3: Mūsų dirvos nederlingos, vandeny praskeñdusios.

3. paskęsti 7: Dvi žemes dirbdami, baigia darbe praskę̃st.
ãšarose praskę̃sti. labai verkti, raudoti.
skolojè (į skolàs) praskę̃sti prasiskolinti: Ponai praskendę skolo [je],
t. y. daug skolos tur. Praskendaũ į skolàs.
priskę̃sti.

1. daugeliui paskęsti: Baisiai daug laivų priskę̃s [per karą].

2. būti kiek apsemtam: Par tvaną upio trobos priskeñdo.
suskę̃sti. sukristi į vandenį: Knygos nuskendo, ir patys suskendom.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apskesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skę̃sti, </b>-ta (skeñsta, skeñda), skeñdo (skeñdė, skẽdo). <br/>1. <span class="explanation">žūti vandenyje, prigerti: </span> </span> </span> Grimztu, skęstu. Upėn kap angriūna, ir skeñsta. Atsimenu aiškiai, kad skendáu. Tavo tėvo tėvas skeñdo į marias, ar tu nebijais nuskę̃sti? Nebuvo tokio meto, ka neskeñdo. Kas tai, gal skę̃sta?! Gelbėk mane, aš skęstu vandeny. Tėvas skendo su laivu, motina irgi mirė. Kad aš skę̃siu, tai jūs mañ su audeklu traukit. Vaikai žaisle dažnai pažeidžias ir maudydamies skę̃sta. Musė … girta pastojo, čia skendė begirtuodama. Nė į pusę neįplaukė ir pradėjo skęsti. Gelbėk mane jauną vandenėly skę̃stant. Skęsta, skęsta mūs seselė gilan dunojėlin. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus, pasakykiat muni jauną bėrą žirgą girdžius. Skęstančiųjų gelbėjimo draugija. Pirmieji šunyčiai skęsta. Pats skęsta ir kitą skandina. Apsukrus vandeny neskęsta, ugnyje nedega. Jei jau neskendái gelmė [je], tai pry pašalio neskę̃si. Skę̃sdamas ir britvos tverias. Skę̃stantis šiaudo tverias. Skęstąsis tvera ir už šiaudo, ir už peilio. Aš tave skęstantį pagelbėjau, o tu mane skandini. Kumelelė skę̃sta, penki vilkai trauka, dvi laputės lauka. <span class="explanation">moraliai žlugti: </span> Jūs melą verčiate tiesa, kitus skandinate ir patys skęstate. <br/>2. <span class="explanation">grimzti skystyje: </span> Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta. Dangus griūna, žemė skeñsta. Skę̃sti per žemes. Susikrovė tad lobį nei vandenyje skęstantį, nei ugnyje degantį. Gilumon marių žuvelės skeñdo. Kap pūkelis dugne skę̃s, akmenėlis viršum plauks, tada tada, motynėle, aš pas tave sugrįšiu. Evangelija apie skęstančią aldiją. Martyn, brolau, Gilijo [je] skendáu. Teisybė nei skenda, nei dega. Šulny sūris neskęsta. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda. Sulopinėtas, sukarpinėtas, įmestas į vandenį, neskęsta. Vandeny neskę̃sta ir ugny nedega. Ir eisim kartu palydėti į rimstančią jūrą beskęstančios saulės. <span class="explanation">klimpti: </span> Arklys negali eit [per šlapią dirvą] – skeñda kojos. Traktoriai važiuoja par pievas – neskeñda. <br/>3. <span class="explanation">būti apsemtam: </span> </span> </span> Kai sniegą paleidžia, tai mūsų laukai teip ir skę̃sta vandeny. Skę̃sta visi pašaliai žemė [je]. <br/>4. <span class="explanation">būti aptekusiam kuo, grimzdėti kame: </span> Karvė skę̃sta – pakratyk! Kiaulės skę̃sta žemėn, reik pakreikti. Rudenį ir pavasarį žmonės beveik skęsta purvyne. Arkliai iki krūtinių skendo pusnyse. Tai tokios ganyklos tebuvo, po tokias ganydavai, ne teip kaip daba, kad karvės dobiluos skę̃sta. <br/>5. <span class="explanation">būti apsuptam, apimtam, skendėti: </span> </span> Medžiuose ir gėlėse skendo namai. Kaimo kelias skendo dulkėse. Didžiulis keturkampis kambarys skęsta mėlynų dūmų rūke. Kai šviesiai žverblė sniegais jo viršūnė, skęsdama saulės spinduliuose, visi kalnai buvo gryni, giedrūs. Rytas skendo saulėje. <br/>6. <span class="explanation">būti apimtam kokios būsenos: </span> Paryžiaus proletariatas skendo šitame kilniaširdiškame visuotinės brolybės svaigulyje. Tačiau dabar aš neskaitau, o, galima sakyti – skęstu atminimuose. <br/><b> ariẽlkoje skę̃sti</b> <span class="explanation">prasigerti: </span> </span> Jis jau nei nebeišeina iš prakeiktosios. – baigia skę̃st arielkė̃lėj. <br/><b>ãšarose skę̃sti</b>. <span class="explanation">labai verkti, gailėtis. </span> <br/><b>skolosè skę̃sti</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> </span> </span> </span> </span> Naujakuriai, jau ir taip skendę skolose, sunkiai durstę galą su galu, įdūko. <br/><b>skurdè (bėdojè, varguosè) skę̃sti</b> <span class="explanation">skursti, vargti: </span> Lietuvos darbo valstiečiai skendo varguose bei skurde, nuolat smuko jų ūkis. Geriau skurde skęsti, negu skolose. <br/><b>apskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">būti apsemtam: </span> </span> </span> Laukai apskeñdo, bulbės pūti pradėjo. Įlomė [je] bulbės apskeñdo biškį. Lytotą vasarą apskeñdo rugiai, likom be duonos. Tokiose pelkėse mas apskeñdę. Visai apskę̃sme – tyvuliuoja vanduo aplink gryčią. Apskeñdo ledas. Apskeñdę luotai. <span class="explanation">įklimpti: </span> Dabar plentus del to daro, o seniau tai veselija apskeñdo. <br/>2. <span class="explanation">aptekti kuo, grimzdėti kame: </span> </span> </span> Atsisėdo ir apskeñdo šiauduos. Ta koja šiene apskeñdus buvo, įsidūriau su šake. Rudenį apskę̃stam su lapais. Karvė apskeñdo mėšluos [be kraiko]. Žiūri – viskas juoda, visas miestas juodas ir tas karališkas dvaras juodas, ir viskas neaiškiai matyt, viskas apskendę <span class="explanation"> (grimzdi dervoje) </span>. Nuplyšę, nešvarūs, blakiums apskeñdę [girtuokliai]. <br/>3. <span class="explanation">prigerti: </span> Pernai tęnai daug žmonių apskeñdo. <br/><b>išskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui paskęsti, prigerti: </span> Jau daug žvejų išskeñdo. A tie vaikai mūso neišskę̃s kažin? Žemaičiai daug jų pačių. ir arklių sugrobė, nemaža išskendo. <br/>2. <span class="explanation">nuo drėgmės pertekliaus supūti: </span> Buvo lytotas metas, žemė lygi – bulbės išskeñdo. <br/><b>nuskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žūti vandenyje, prigerti: </span> </span> </span> Nubėgo maudyties, kliunkt į vandenį i nuskeñdo. Iš nejučių praperšo [je] nuskeñdo jis. Par tus metus nuskeñdo trys žmonys. Ir da, žiūrėk, nuskeñdę, kur moka geriau plaukt. Paskuo par muno kaltybę, sakys, nuskeñdo. O ta pati burbt burbt i nuskeñdusi upė [je] to [je]. Trys arkliai sau ėmė šmurkš i nuskeñdo, i nebišplaukė. Nuskeñdo mergužėlė, žalių rūtų šakelė. Tavo brolis gul nuskendęs ant jūraičių dugnelio. Viena nuskendo, antra prigėrė, trečia neišplaukė. Jį žemas avinėlis pigiai perbrist, o meška pasipūtęs jame nuskęst gali. Kiek aš esu šnapšės išgėręs, ta aš nuskę̃sčiau į tą klaną. Ka jud [v] i ben nuskę̃stumiatav tam [v] andenė [je] !. Į stiklelį daugiau nuskę̃sta kaip į upes. Draugas dingo – skęste nuskeñdo. Šaukšte vandens gal nūskę̃sti. Jūrą perplaukęs, klane nuskeñdo. Neskandyk kito, nes ir pats nuskęsi. <br/>2. <span class="explanation">nugrimzti skystyje, pasinerti: </span> Nuskeñdęs laivas. Kirvis greitai nuskẽdo į gilumą marios. Vakar viedras šulnin nuskendo. Buvo varpas užkerėtas ir ans nuskeñdo su visu vežimu. Pri krašto plaukiau, nuskendė kepurėlė. Sunku yra plunksnelei vandeny nuskęsti, sunkiau našlaitėlei vargelius nukęsti. Jį griaustinis užmušė, o jo dvaras te nuskẽdo. Mašina nuskę̃s, kap užeis šiton balon. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę: ir nuskendo mergelė į jūrelių dugnelį. \| Išnyko. Lyg nuskendo tamsoje merginos. Kap akmuo mestas in vandenį nuskęsta, tep par man žodis nuskęs <span class="explanation"> (niekas nesužinos) </span>. Žemė nei sudegs, nei nuskę̃s. Ėmė ir prapuolė kaip pono batai: vienas vandeny sudegė, kitas ugny nuskendo. Kad ta Amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų! <br/>3. <span class="explanation">aptekti kuo, grimzdėti kame: </span> </span> </span> Ant strėkio Marijona, šiene nuskendusi, uždususi, jėgų netekusi, griebia čia, griebia ten – nebesuspėja suminti. Tu nuskęstì tūse kailiniūse, o mun vos anie sutenka. <br/>4. <span class="explanation">pasinerti, pranykti: </span> Rusvi miško pakraščiai iš lėto tamsumon nuskendo. Pirkioje tamsu, tylu, sakytum visi kampai, pakraštėliai nuskendo miege. <br/>5. <span class="explanation">įsitraukti, įnikti: </span> Jis stengėsi dar labiau nuskęsti darbe. Negerai, kai žmogus per daug in tuos darbus nuskęstì. <br/>6. <span class="explanation">patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būklę: </span> Nesakai pačiai praudos, ba pats nuskęsì. Vargo visą amžių – nusiskendo žmogus. <br/><b> skolosè nuskę̃sti</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> </span> </span> </span> </span> Mes buvom skolosè nuskeñdę. <br/><b>tė́vas ãksely nuskeñdęs</b>. Jos tėvas aksely nuskendęs. <br/><b>vargañ nuskę̃sti</b> <span class="explanation">suvargti: </span> </span> Skendai ir nuskendaĩ vargẽlin. <br/><b>paskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žūti vandenyje, prigerti: </span> </span> </span> Ko tik nepaskeñdova: jis į praperšą įčiuožė. Tiku tiku išnėriau, mažne paskendaũ. Paskendo žmonės ir visi sutvėrimai ant vienam. Vainiką ėmė ir pats paskendo. Tai dalelė mano – valiai būčiau balelėj paskendus. Kurie. tačiau su kitais paskendo. Paskendo mariose. Durnas i bliūde paskęsta. Nelįsk į vandenį – nepaskęsi. Nepaskę̃skit – reiks giedot. Ar ugnelėj sudegė, ar vandeny paskẽdo? <br/>2. <span class="explanation">pasinerti, nugrimzti į dugną: </span> Laivas paskeñdo. Sunku tai plunksnelei mariose paskęsti. Jų kraštas, veizant nu tolo, rodos it [v] andenė [je] paskendęs. Paskẽdęs tas dvaras. Pradėjo tvinti vandenys, užtvino taip, kad visas dvaras paskeñdo. Aš paskęsiu tavo širdy kaip perlas jūroj. Atsidariusios Martyno akys vienu akimirksniu paskendo motinos žvilgsny. Peklo [je] esat visi lig kaklo paskendę. <br/>3. <span class="explanation">būti apsemtam: </span> </span> </span> Paskeñdę visi pašaliai: nei išeiti, nei beišvažiuoti. Davė lietus – paskẽdo dirvos visai. Paskendę keliai buvo. <br/>4. <span class="explanation">aptekti kuo, grimzdėti kame: </span> </span> </span> Kiaulės sutrose paskendę, reikia pakratyt. Kiaulės mėšle paskeñdę, kai priėdę, prigėrę visa ko. Pasirodė piemuo Jokūbas, ligi akių paskendęs kepurėje, kurią jis smaukė aukštyn. Žolėm paskẽdus kolonija <span class="explanation"> (ūkis) </span>. <span class="explanation">paplūsti: </span> Jis visas kraujuose paskeñdęs. <br/>5. <span class="explanation">išnykti, dingti: </span> Tolimesni žodžiai paskendo bildėjime durių ir šūksme. <br/>6. <span class="explanation">būti apsuptam, apimtam, skendėti: </span> </span> Nuo plento buvo matyti tik medžiuose paskendusios trobos ir du balti kaminai. Nelabai seniai, mano atminime, visas šitas sodžius miškuose paskendęs niūksojo. Gražiai palaidojo, gėlės [e] buvo paskeñdusi. Mergaitė jos išpuošta, iškreizuota, balčiausiuose perkeliuose, muslionuose paskendusi. Neikit, virtuvėj paskę̃sit dūmuose. Rūmai paskę̃sta ugny. Laukai paskendo balkšvoje prieblandoje. Koridoriuje spragtelėjo elektros jungiklis, viskas paskendo juodoje naktyje. Žaibūse visa paskendáu, kaip rėžė su akmeniu. Paskendę saulės spinduliuose margavo seni dvaro rūmai. <br/>7. <span class="explanation">įsitraukti, įnikti į ką, būti apimtam kokios būsenos: </span> Mat buvau visas paskendęs darbe. Darbuos paskeñdus buvau visą amžių. Kad mat jai nėr kada: amžiais darbuos paskẽdus. Jis taip paskendo knygose, kad skaitė kiauras naktis. Visi savo reikaluose buvo paskendę. Sėdėjo prie žiburio dideliame rūpestyje paskendus. Nereikia smulkmenose paskę̃st. Jis visas buvo mintyse paskendęs, negirdėjo nė ką kalba scenoje karalius su karaliene. Jis paskeñdo svajonėse. Atsiguliau ir paskendau į miegą. O aukštuomenė egoistiniuose interesuose paskendusi. Tada, paskendęs savo sielvarte, nesuprato, kad jo paties nelaimė padarė jį aklą ir kurčią svetimai kančiai. Burtuose ir prietaruose tebėra paskendę stabmeldžiai. <br/>8. <span class="explanation">būti ko pertekusiam: </span> Ponai buvo turtuose paskeñdę. Anys labai gerai gyvena – valgiuos, gėrimuos paskeñdę. Serganti, vaistūse paskeñdusi. <br/><b> ãšarose (ãšaromis) paskę̃sti</b> <span class="explanation">labai verkti, raudoti: </span> Grėtė paskęsta ašarose. Tai mano moma būdavo ãšarosu i ãšarosu paskeñdus. Kaip bematant mūs šalelė ašarom paskendo. <br/><b>degtìnėje (ariẽlkoje</b>. <br/><b>arel̃koje</b>. <br/><b>šnàpsėje) paskę̃sti</b> <span class="explanation">prasigerti: </span> </span> Kad jis degtìnėje paskeñdęs. Šnàpsė [je] paskę̃sta žmonys. Ariẽlkoj paskeñdęs – nebėr žmogaus. <br/><b>dū́me paskę̃sti</b> <span class="explanation">prisirūkyti: </span> Visi dū́me paskeñdę, pagėrę. <br/><b>skolosè (į skolàs) paskę̃sti</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> </span> </span> </span> </span> Viškai skolõs [e] paskedaũ, nežinau, kaip aš iš jų ir išbrisiu. Niekas nepadėjo, skolosè buvo jau paskeñdusi. Baisiausia, kap į skolas paskendę. <br/><b>skriaudojè paskę̃sti</b> <span class="explanation">būti skriaudžiamam: </span> Kaip, būdamas pats skriaudoj paskendęs, tave galėčiau gelbėt? <br/><b>varguosè paskę̃sti</b> <span class="explanation">suvargti: </span> </span> Paskeñdęs visokiūse vargūsè, pražilęs. Mes augom varguosè paskeñdę. <br/><b>parskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuklimpti: </span> Kai įlendam į liūną, tai parskę̃stam ir grėbiam. <br/>2. paskęsti 7: Darbuos parskeñdęs. Kad ir jie patys parskeñdę [darbuose] – melžia karves. Kas iš tų vaikų – tik miegan parskeñdę. <br/><b> skolosè parskę̃sti</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> </span> </span> </span> </span> Nė tu važinėk už mane, nė aš eisiu už tave – skolosè parskeñdęs. <br/><b>praskę̃sti</b>. <br/>1. paskęsti 2: Mūsų ežere bažnyčia praskeñdus. <br/>2. paskęsti 3: Mūsų dirvos nederlingos, vandeny praskeñdusios. <br/>3. paskęsti 7: Dvi žemes dirbdami, baigia darbe praskę̃st. <br/><b> ãšarose praskę̃sti</b>. <span class="explanation">labai verkti, raudoti. </span> <br/><b>skolojè (į skolàs) praskę̃sti</b> <span class="explanation">prasiskolinti: </span> </span> </span> </span> </span> Ponai praskendę skolo [je], t. y. daug skolos tur. Praskendaũ į skolàs. <br/><b>priskę̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui paskęsti: </span> Baisiai daug laivų priskę̃s [per karą]. <br/>2. <span class="explanation">būti kiek apsemtam: </span> Par tvaną upio trobos priskeñdo. <br/><b>suskę̃sti</b>. <span class="explanation">sukristi į vandenį: </span> Knygos nuskendo, ir patys suskendom.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.