apskusti

.
skùsti, skùta, skùto (skùtė)

1. pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas. Barzdą skùst reikia – ranka dreba. Nepaslinko barzdos skùsti, matyties. Ar skusì barzdą? Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie. Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) . Skutamasis peilis. Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne. Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti. Tyli kaip skutamas. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) . Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti. Eik verčiau šunims kules skusti.
skustinaĩ. Kam teip skustinaĩ (ligi plikumo) skutì?. Ūsus skùtasi. [Vyras] skutė̃s. Jaunuomenė lig 40 metų skutos. Dešimta [valanda],
da nesiprausiau, nesìskučiau – tinginys pasdariau. Skusčiapė̃s (skusčiausi) .

2. gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes]. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos. Skutìt bulbas, o mes ūtarysim. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt [ų] (būtų mokyta) ? I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams. Stvėriaus smalos imt, pušų skust. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves. Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti. To Magdutė bulbas skùtė. Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs!

3. valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Žarną paima, deda an suolo ir skùta. Niekočias skučiau. Butą tur iš vidaus skusti. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus. Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) . Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) . grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą.

4. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj. Ratai skùta [velėną],
i negali pavažiuot. Dvi seseli sviestą skuta.

5. arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais.

6. trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta!. Skutamàsis skridimas (pažeme) . Šiandien pusto, ryto [j] skùs. Neskusi – nepusi.

7. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta.

8. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi. Žmogų skùta, i tiek. Ans aną skùta kaip ešerį. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn.

9. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas. Ko dabar čia skùtatės? smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi!

10. godžiai valgyti: Skùta [barščius],
kad net ausys linksta. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Vyrai susėdę skùta blynus su grietine. ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu. Teip skùta, teip skùta: ana. nuo ryto nekelta. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles. graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu. Šuva kaulą skùta. Ožka skùta žievę. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint. Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią.

11. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti. Skùsk greitai, o pavėluosi. Skùsk namo, bo gausi pilt. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs. Kad skutáu numie, viską palikęs. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Skùta kaip sudegęs. Kur taip skutì, kaip akis išdegęs? Antai jau skùta pasipustęs padus. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga. Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną. Arklys linksmas skuto kuone zovedais. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim.
ẽšerį (ẽšerio.
) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo.
į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius.
káilį skùsti. mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti!
kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) .
morkvès skùsti. lipti ant kulnų, einant iš paskos.
neĩ skùstas neĩ lùptas. nei šioks nei toks, prastas.
núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį.
antskùsti, añtskuta, antskùto. priskusti viršaus kieno daliai: Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks.
apskùsti, àpskuta, apskùto (àpskutė).

1. skustuvu apipjauti plaukus palei odą: Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus. Apìskutė – plikas likau. Dabar apìskutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo. Apsìskutė barzdą. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsìskutė, tada pažino.

2. nugremžti luobelę, nulupti lupenas: Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni. Apìskuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė. Bulbas àpskutam, sutrupinam (supjaustom) ir dedam puodan.

3. aplink aplupti luobą, žievę: Apìskuta pagalį tą ir padžiauna. Apìskučiau tvorą lenkena. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą.

4. apgraužti: Paskutinę obeliūtę kiškiai apìskutė. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, apìskutė aplink.

5. apgauti, apsukti: Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta. Jis tavę sūde apskus aštriai.

6. apretinti, apmažinti, išmarinti: Jau apskuto senūsius.
atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė).

1. apsiskusti, nusiskusti. . nuskusti vienam kitą.
atsiskustinaĩ. Atsiskustinaĩ barzdą skùskiva.

2. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką.

3. atgrandyti, atplėšti žievę: Žievę nuo medžio atskùsk. Nuo mergos niekap vyruko neatskùto (neatitraukė, neatskyrė) .

4. atimti: Dvejus metus arai buvo atskustì. Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot.

5. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Iš kur tu teip àtskuti?
ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu.
įskùsti, į̃skuta, įskùto (į̃skutė).

1. skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn.

2. truputį palupti lupeną, žievę.

3. nuskutus įdėti, pridėti: Inskusim bulbelių ir išvirsim ką. Inskùst mėlynių [bulvių į kitas].

4. apgauti: Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė.

5. įveikti: Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami].

6. įperti, įkirsti, suduoti: Kiba tu jai iñskutei gerai? Bizūnu man tai neiñskutė.

7. greitai įbėgti: Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu.
ešerių̃ (ẽšerio.
grū̃šnių.
) įskùsti skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau.
išskùsti, ìšskuta, išskùto (ìšskutė)

1. išpjauti skustuvu plaukus palei odą: Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst. Kap ìšskutu kap mašinka žirklelėm. Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą.

2. nulupti lupenas: Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste.

3. išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge ìšskuta – ir kailis. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai. grandant pašalinti ką netinkama: Išskùsti klaidingai įrašytą žodį. Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu. išmarinti: Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan.

4. trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: Su samanom ìšskutė, iššienavo pievą, neaugs. Jo net raudonai ìšskusta to pievelė. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta.

5. išruopti: Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą. Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus (sausa) .

6. skutant padaryti: Išskùto gražų ornamentą.

7. godžiai išvalgyti: Išskutáu košės bliūdą. plikai išgraužti, išėsti (žolę): Avelės ìšskuta visą žolę. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Gera karvelė: ją kur pririši, tai ìšskuta lyg žemei. Kur pririši veršioką, te ìšskuta lig pado.

8. greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto. Anksteinais išskùto į mokyklą.
káilį (skū̃rą) išskùsti primušti, prilupti: Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės.
nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė)

1. nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu. Kaimynas mune plikai nuskuto. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo. Galvą sau nuskuto it bepročiai. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano. Visos barzdos nuskustos. Nùskustas veidas. | Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą. Nupjovė pievą, kai nùskusta. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) . Nuskuto kaip meška savo vaiką. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! Kaltu barzdos nenuskusi. Nusiskutaũ barzelę. Nusiskùtęs atsijaunino ans. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins. Nusìskučiau – kaip ir lengviau pasdarė. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs.

2. nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė. Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y [ra] bulbynė. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys. Nuskusk pietums ropes. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau) ? Jis lazdai žievę nùskutė. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas. Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti.

3. nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku. Žuviai žvynas nuskùsti. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau. Kai nusvilini [kiaulę],
reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) . Nenuskusì dažų, čia i dantim nenugrauši. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko. Nuskutu su drožliu. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų. Tyli kaip nùskustas. grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama.

4. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu.

5. trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva.
nuskustinaĩ. Nuskustinaĩ (visiškai plikai) nepjauk teip.

6. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi.

7. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs.

8. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą. suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė. nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė.

9. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė. Nuskùto par laukus kaip dūmas. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino.
ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus!
káilį nuskùsti. primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm.
paskùsti, pàskuta, paskùto (pàskutė).

1. truputį nuskusti (plaukus): Daba užejo mada paskustaĩs uosteliais būti. Skutėjas paausius aukščiau paskuto. nusiskusti: Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi.

2. pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: Reikia paskùst bulbų truputį. Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti. pajėgti skusti: Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie.

3. kiek pavalyti, grandant paviršių: Paskùsk man pleiskanas iš galvos. Jis kumpį paskùto. pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: Paskustà vieta.

4. smulkiai padrožti, patrinti: Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių. Vėjo paskusk, ledo padžiovink (negalimo nepadarysi) . Akmenio paskusk, debesio papešk.

5. papjauti dalgiu: Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje (nespėsi rišti rugių) .

6. įsismaginti skriausti, engti: Skuto žmonis pasiskùsdamas.
ẽšerio paskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Gal reikia tau ẽšerio paskùst?
parskùsti, par̃skuta, parskùto (par̃skutė). greitai parbėgti, parlėkti: Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo.
pérskusti.

1. iš naujo nuskusti, nugrandyti: Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau.

2. išskusti ruožą išilgai: Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas.
praskùsti, pràskuta, praskùto (pràskutė).

1. išskusti tam tikrą plotą plaukų: Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų.

2. kiek paskusti: Praskùsk bulvių pietums. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia.

3. skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: Kiaurai praskùto popierių.

4. greitai pralėkti: Pavijo ir pràskutė pro šalį. pažeme praskristi lėktuvu: Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje.
priskùsti, prìskuta, priskùto (prìskutė).

1. pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį: Jau ans barzdos rėtį priskutęs (nebejaunas) . Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai.

2. pakankamai daug kartų skusti (plaukus): Jau aš jų. prisìskučiau.

3. pakankamai nuskusti, prilupti: Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių]. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki.

4. prigrandyti, pridrožti: Alksnių prìskuta, nudažo kokio rainio, ir gerai. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam. Šitų akmeniukų liekvarstai prìskuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų. Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs.

5. dalgiu pripjauti, prišienauti: Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus.

6. prigriebti, privarginti: Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs.

7. privalgyti: Priskutėm keliom dienom. Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? priėsti: Arklys kad prìskutė dobilų – skersai platesnis. Skuta skuta i prìskuta telyčiūtė, kad i dirvone.
ẽšerio priskùsti skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: Priskusiù ẽšerio, net akys [e] bus žalia.
suskùsti, sùskuta, suskùto (sùskutė).

1. pakankamai nuskusti: Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio. Suskutáu bulbių šutiniuo. Susìskutam vakarienei bulbų ir pavalgom.

2. gremžiant susmulkinti, sugrandyti: Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio. Suskusti lašiniai. Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę.

3. susiaurinti, ariant suploninti: Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo.

4. sutaisyti grandant, lyginant: Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium],
tai oi!

5. susimušti, susipešti: Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo. Susìskutė paršai.

6. godžiai suvalgyti: Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt. Kaip to [je] pasako [je]:
suskùto visą jautį. sugraužti: Šuo kaulą suskùto.
užskùsti, ùžskuta, užskùto (ùžskutė)

1. skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus).

2. uždirbti skutant.

3. skutant užberti: An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo.

4. smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu.

5. išbarti, prigriebti: Na, ponas jiem užskùs gerai!

6. pradėti, sujusti: Užskùto vyt vištas. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau.
ẽšerio (grū̃šią.
) užskùsti skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Ažùskutė ẽšerio – bliauna. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto.
óžką užskùsti aplenkti pjaunant dalgiu: Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr) sako, kad „užskuto ožką“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apskusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>skùsti, </b>skùta, skùto (skùtė) <br/>1. <span class="explanation">pjauti skustuvu plaukus palei odą: </span> Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas. Barzdą skùst reikia – ranka dreba. Nepaslinko barzdos skùsti, matyties. Ar skusì barzdą? Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie. Aičiukas avis skùta <span class="explanation"> (vilnas nupeša) </span>. Skutamasis peilis. Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne. Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti. Tyli kaip skutamas. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta <span class="explanation"> (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) </span>. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti. Eik verčiau šunims kules skusti. <br/><b>skustinaĩ</b>. Kam teip skustinaĩ <span class="explanation"> (ligi plikumo) </span> skutì?. Ūsus skùtasi. [Vyras] skutė̃s. Jaunuomenė lig 40 metų skutos. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesìskučiau – tinginys pasdariau. Skusčiapė̃s <span class="explanation"> (skusčiausi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: </span> Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes]. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos. Skutìt bulbas, o mes ūtarysim. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė. Jau laikas vakarienę <span class="explanation"> (bulves vakarienei) </span> skùst. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt [ų] <span class="explanation"> (būtų mokyta) </span> ? I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams. Stvėriaus smalos imt, pušų skust. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves. Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti. To Magdutė bulbas skùtė. Eik bulvių skust <span class="explanation"> (eik šalin), </span> čia nesimaišęs! <br/>3. <span class="explanation">valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: </span> Ešeriai skùstie sunku labai. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Žarną paima, deda an suolo ir skùta. Niekočias skučiau. Butą tur iš vidaus skusti. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus. Nuo tų kruopų man vidurius skùta <span class="explanation"> (skauda) </span>. Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù <span class="explanation"> (kasausi) </span>. <span class="explanation">grandant naikinti ką netinkama: </span> Skùsti sąsiuvinyje klaidą. <br/>4. <span class="explanation">drožti, gremžti: </span> Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot. Dvi seseli sviestą skuta. <br/>5. <span class="explanation">arti paviršiumi: </span> Ražienas reikia pradėti skusti. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais. <br/>6. <span class="explanation">trumpai pjauti dalgiu, šienauti: </span> Eisime pievų skusti. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta!. Skutamàsis skridimas <span class="explanation"> (pažeme) </span>. Šiandien pusto, ryto [j] skùs. Neskusi – nepusi. <br/>7. <span class="explanation">brangiai imti, plėšti: </span> Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta. <br/>8. <span class="explanation">išnaudoti, skriausti, spausti: </span> Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi. Žmogų skùta, i tiek. Ans aną skùta kaip ešerį. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn. <br/>9. <span class="explanation">mušti, pliekti: </span> Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas. Ko dabar čia skùtatės? <span class="explanation">smogti, kirsti: </span> Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! <br/>10. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Skùta [barščius], kad net ausys linksta. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Vyrai susėdę skùta blynus su grietine. <span class="explanation">ėsti: </span> Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu. Teip skùta, teip skùta: ana. nuo ryto nekelta. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles. <span class="explanation">graužti: </span> Aš tep obuolius skutù vienu dančiu. Šuva kaulą skùta. Ožka skùta žievę. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint. Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią. <br/>11. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: </span> Skùsk, da gali pavyti. Skùsk greitai, o pavėluosi. Skùsk namo, bo gausi pilt. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs. Kad skutáu numie, viską palikęs. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Skùta kaip sudegęs. Kur taip skutì, kaip akis išdegęs? Antai jau skùta pasipustęs padus. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga. Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną. Arklys linksmas skuto kuone zovedais. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim. <br/><b> ẽšerį (ẽšerio</b>. <br/><b>) skùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo. <br/><b>į stáibius skùsti</b> <span class="explanation">bėgti, sprukti: </span> Bijo, skùta į stáibius. <br/><b>káilį skùsti</b>. <span class="explanation">mušti, lupti: </span> Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! <br/><b>kir̃pta skùsta</b> <span class="explanation">trumpa ir aišku: </span> Par jį tai kir̃pta skùsta <span class="explanation"> (moka greitai kitą sukirsti) </span>. <br/><b>morkvès skùsti</b>. <span class="explanation">lipti ant kulnų, einant iš paskos. </span> <br/><b>neĩ skùstas neĩ lùptas</b>. <span class="explanation">nei šioks nei toks, prastas. </span> <br/><b>núobarinę skùsti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Anas diržu skus tavo nuobarinę. <br/><b>pakáušį skùsti</b> <span class="explanation">skriausti: </span> Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti. <br/><b>skùstą liežùvį turė́ti</b> <span class="explanation">būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: </span> Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį. <br/><b>antskùsti, </b>añtskuta, antskùto. <span class="explanation">priskusti viršaus kieno daliai: </span> Valgyk bulvių, mes svečiuo antskùtom – nepritrūks. <br/><b>apskùsti, </b>àpskuta, apskùto (àpskutė). <br/>1. <span class="explanation">skustuvu apipjauti plaukus palei odą: </span> Apskùsk barzdą su skutekliu, barzdskučiu. Visų jaunasis tas munie apskùto barzdą, apkirpo plaukus. Apìskutė – plikas likau. Dabar apìskutė: buvo juodi ūsai ir barzdą labai didelė. Tas ponaitis jį apskùto, apiprausė, aprengė rūbais labai gražiais. Pusę ožio nulupė, ė kitą àpskutė. Jobas …, galvą apskutęs, puolė ant žemės. Ir apskutė jį, ir atmainė rūbus jo. Apsìskutė barzdą. Kur žmogus apsiskùtęs, tai gražu. Žmona nepažino, ale jis apsiprausė, apsìskutė, tada pažino. <br/>2. <span class="explanation">nugremžti luobelę, nulupti lupenas: </span> Bulbas àpskuti paviršiuj, nuplauni. Apìskuti bulbų, išverdi, sugrūdi – ir košė. Bulbas àpskutam, sutrupinam <span class="explanation"> (supjaustom) </span> ir dedam puodan. <br/>3. <span class="explanation">aplink aplupti luobą, žievę: </span> Apìskuta pagalį tą ir padžiauna. Apìskučiau tvorą lenkena. Kažkoks nedorėlis apskuto aplink visą liepą, ir ji nudžiūvo. Išsikasa jį, aptaiso, àpskuta itą beržą. <br/>4. <span class="explanation">apgraužti: </span> Paskutinę obeliūtę kiškiai apìskutė. Šiemet kiškiai nurijo vieną šaką, apìskutė aplink. <br/>5. <span class="explanation">apgauti, apsukti: </span> Àpskutė jie tave, vyrel, iš visų pusių – kas gi matęs teip pigiai parduot! Jį, sako, su arkliu bus visai apskùtę. Jie, ką nori, apkerpa, ką nori, àpskuta. Jis tavę sūde apskus aštriai. <br/>6. <span class="explanation">apretinti, apmažinti, išmarinti: </span> Jau apskuto senūsius. <br/><b>atskùsti, </b>àtskuta, atskùto (àtskutė). <br/>1. <span class="explanation">apsiskusti, nusiskusti. </span>. <span class="explanation">nuskusti vienam kitą. </span> <br/><b>atsiskustinaĩ</b>. Atsiskustinaĩ barzdą skùskiva. <br/>2. <span class="explanation">nugremžti luobelę, nulupti lupeną: </span> Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką. <br/>3. <span class="explanation">atgrandyti, atplėšti žievę: </span> Žievę nuo medžio atskùsk. Nuo mergos niekap vyruko neatskùto <span class="explanation"> (neatitraukė, neatskyrė) </span>. <br/>4. <span class="explanation">atimti: </span> Dvejus metus arai buvo atskustì. Šimteriopai jūs iš manęs atsiskutot. <br/>5. <span class="explanation">greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: </span> Iš kur tu teip àtskuti? <br/><b> ẽšerio (pãausius, pléiskanų) atskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> </span> </span> Gal nori, kad ẽšerio atskùsčiau? Kai atskusiù pãausius pasigavęs, net cypsi! Nelįsk an manę – tau pleiskanų atskusiu. <br/><b>įskùsti, </b>į̃skuta, įskùto (į̃skutė). <br/>1. <span class="explanation">skustuvu nupjauti kiek plaukų palei odą: </span> Pusėn teįskùtęs pametė skutėjas ir nuejo tolyn. <br/>2. <span class="explanation">truputį palupti lupeną, žievę. </span> <br/>3. <span class="explanation">nuskutus įdėti, pridėti: </span> Inskusim bulbelių ir išvirsim ką. Inskùst mėlynių [bulvių į kitas]. <br/>4. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Nūnai jis mane su arkliu gerai inskutė. <br/>5. <span class="explanation">įveikti: </span> Mes ir dviesa jo neinskutam [kortuodami]. <br/>6. <span class="explanation">įperti, įkirsti, suduoti: </span> Kiba tu jai iñskutei gerai? Bizūnu man tai neiñskutė. <br/>7. <span class="explanation">greitai įbėgti: </span> Šūkais įskùto į kalną arklys su rąstu. <br/><b> ešerių̃ (ẽšerio</b>. <br/><b>grū̃šnių</b>. <br/><b>) įskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai pabraukti per galvą nykščiu prieš plauką: </span> Nepasitaisysi – ešerių plikėn įskusiu, žvirblių kanapėsna skaičiuoti paleisiu. Iñskučiau tam varlei grūšnių ir paleidžiau. <br/><b>išskùsti, </b>ìšskuta, išskùto (ìšskutė) <br/>1. <span class="explanation">išpjauti skustuvu plaukus palei odą: </span> Žilas plaukas smilkiny reikia britva išskùst. Kap ìšskutu kap mašinka žirklelėm. Griežia smuiką rūpestingai išsiskutęs vokietys. Išsiskùtęs ūsųs ir barzdą. <br/>2. <span class="explanation">nulupti lupenas: </span> Ką aš čia beišskùsu: išvirsu [bulves] su kailiniukais, patys nusilupste. <br/>3. <span class="explanation">išvalyti, grandant viršutinį sluoksnį: </span> Kailius su krūku ištęsdinėja, išdarbuidinėja, kad galėtų išskùst gerai; dalge ìšskuta – ir kailis. Išdirbta, išskusta, be vilnų, plaukų. Dešrinės žarnos ringėtos, tų negalima išskùstie. Ìšskustos, išdarinėtos [žarnos dešroms] – tik dėt. Taigi, sakau, reikia išvalyti parkas, tvenkinys, išžvyruoti kelias, išskusti alėjos ir takai. <span class="explanation">grandant pašalinti ką netinkama: </span> Išskùsti klaidingai įrašytą žodį. Dažo liežiuviu, neišskusi ir peiliu. <span class="explanation">išmarinti: </span> Liga toki užsisuko, nu išskùto kaip lapus, i gan. <br/>4. <span class="explanation">trumpai išpjauti dalgiu, iššienauti: </span> Su samanom ìšskutė, iššienavo pievą, neaugs. Jo net raudonai ìšskusta to pievelė. O gerų pjovėjų dalgiais pieva turi būti kaip skustuvu išskusta. <br/>5. <span class="explanation">išruopti: </span> Buroką išskùs, lajaus įdės, knatą. Iš amžiaus čia buvo šito paskliundelė išsiskùtus <span class="explanation"> (sausa) </span>. <br/>6. <span class="explanation">skutant padaryti: </span> Išskùto gražų ornamentą. <br/>7. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Išskutáu košės bliūdą. <span class="explanation">plikai išgraužti, išėsti (žolę): </span> Avelės ìšskuta visą žolę. Ale ot karvės išskùto žolę, kur druskos užpylė! Gera karvelė: ją kur pririši, tai ìšskuta lyg žemei. Kur pririši veršioką, te ìšskuta lig pado. <br/>8. <span class="explanation">greitai išeiti, išbėgti, išsiskubinti: </span> Buvo buvo čia – sekmadienį ans ir išskùto. Anksteinais išskùto į mokyklą. <br/><b> káilį (skū̃rą) išskùsti</b> <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Palauk, atjoja Šarūnas, jis tau išskus kailį, kaip tavo broliui buvo sumanęs. Aš jam skū̃rą išskusiù, tada mane paminės. <br/><b>nuskùsti, </b>nùskuta, nuskùto (nùkutė) <br/>1. <span class="explanation">nupjauti skustuvu plaukus palei odą: </span> Nuskùto jis barzdą su skutekliu. Kaimynas mune plikai nuskuto. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo. Galvą sau nuskuto it bepročiai. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano. Visos barzdos nuskustos. Nùskustas veidas. \| Kai šitie nagai nùskusta <span class="explanation"> (trumpai nukirpta), </span> greit insdursi pirštą. Nupjovė pievą, kai nùskusta. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto <span class="explanation"> (išnaikino) </span>. Nuskuto kaip meška savo vaiką. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! Kaltu barzdos nenuskusi. Nusiskutaũ barzelę. Nusiskùtęs atsijaunino ans. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins. Nusìskučiau – kaip ir lengviau pasdarė. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs. <br/>2. <span class="explanation">nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: </span> Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė. Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y [ra] bulbynė. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys. Nuskusk pietums ropes. Gal nori morko nū̃skutamas <span class="explanation"> (kad tau nuskusčiau) </span> ? Jis lazdai žievę nùskutė. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas. Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti. Nusiskutaũ pietus <span class="explanation"> (bulves pietums), </span> reikia ugnelę kurti. <br/>3. <span class="explanation">nugrandyti, nuvalyti paviršių: </span> Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku. Žuviai žvynas nuskùsti. Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė <span class="explanation"> (nešvarumai) </span>. Nenuskusì dažų, čia i dantim nenugrauši. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko. Nuskutu su drožliu. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų. Tyli kaip nùskustas. <span class="explanation">grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama. </span> <br/>4. <span class="explanation">nuarti paviršiumi: </span> Ar jau nuskùtote rugienas? Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu. <br/>5. <span class="explanation">trumpai nupjauti, nušienauti: </span> Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva. <br/><b>nuskustinaĩ</b>. Nuskustinaĩ <span class="explanation"> (visiškai plikai) </span> nepjauk teip. <br/>6. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas, tai žinosys, su kuo reikalą turi. <br/>7. <span class="explanation">pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: </span> Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs. <br/>8. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> </span> A matai, par minutę nùskutė visą stalą. <span class="explanation">suėsti: </span> Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė. <span class="explanation">nugraužti: </span> Visas obelaites nuskùto zuikiai. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė. <br/>9. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: </span> Jis nuskuto per kiemą vartų link. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė. Nuskùto par laukus kaip dūmas. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino. <br/><b> ẽšerį nuskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> </span> </span> Aš tau nuskusiu ešeriukus! <br/><b>káilį nuskùsti</b>. <span class="explanation">primušti, prilupti. </span> <br/><b>pilvùs nuskùsti</b> <span class="explanation">prigriebti: </span> Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm. <br/><b>paskùsti, </b>pàskuta, paskùto (pàskutė). <br/>1. <span class="explanation">truputį nuskusti (plaukus): </span> Daba užejo mada paskustaĩs uosteliais būti. Skutėjas paausius aukščiau paskuto. <span class="explanation">nusiskusti: </span> Pasiskùt', pasnieduosi, tada eisi. <br/>2. <span class="explanation">pagremžti luobelę, palupti lupenas, žievę: </span> Reikia paskùst bulbų truputį. Berniukas nubėgo į giraitę su lenkena juodalksnio žievių pasiskusti. <span class="explanation">pajėgti skusti: </span> Su tokiu dideliu [peiliu] nepaskùsi – par didelis tevie. <br/>3. <span class="explanation">kiek pavalyti, grandant paviršių: </span> Paskùsk man pleiskanas iš galvos. Jis kumpį paskùto. <span class="explanation">pagrandyti, kad išnyktų kas netinkama: </span> Paskustà vieta. <br/>4. <span class="explanation">smulkiai padrožti, patrinti: </span> Ąžuolų žievę paskutaũ i užrišau. Dėlėms (kirmėlėms) pasikėlus, … paskusk nuo žarsteklio (kačergos) galo anglių. Vėjo paskusk, ledo padžiovink <span class="explanation"> (negalimo nepadarysi) </span>. Akmenio paskusk, debesio papešk. <br/>5. <span class="explanation">papjauti dalgiu: </span> Pàskusta kiek suvytusių dobiliukų, pašienauta. Jis jau tokiais kirčiais paskus, kad su devinta pradalge tave varysis priekyje <span class="explanation"> (nespėsi rišti rugių) </span>. <br/>6. <span class="explanation">įsismaginti skriausti, engti: </span> Skuto žmonis pasiskùsdamas. <br/><b> ẽšerio paskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> </span> </span> Gal reikia tau ẽšerio paskùst? <br/><b>parskùsti, </b>par̃skuta, parskùto (par̃skutė). <span class="explanation">greitai parbėgti, parlėkti: </span> Anė, nieko nebelaukusi, pabėgo ir parskuto namo. Kaip pradėjo lytus kilti, kūlvertinais iš laukų parskùto. Tas bernas dideliai persigandęs ir parskuto namo. <br/><b>pérskusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo nuskusti, nugrandyti: </span> Aš tik paploninu lenteles, perskusiù paskiau. <br/>2. <span class="explanation">išskusti ruožą išilgai: </span> Rekrūtams nutvertiems liuob parskus galvas. <br/><b>praskùsti, </b>pràskuta, praskùto (pràskutė). <br/>1. <span class="explanation">išskusti tam tikrą plotą plaukų: </span> Paskui kunigėliu norėjau palikti, net pakaušį jau buvo praskutę. Nerašo, idant galvose pleišes praskustų. <br/>2. <span class="explanation">kiek paskusti: </span> Praskùsk bulvių pietums. Tai bulbų pràskuta, tai karves pamelžia. <br/>3. <span class="explanation">skutant, grandant padaryti skylę, tuščią tarpą: </span> Kiaurai praskùto popierių. <br/>4. <span class="explanation">greitai pralėkti: </span> Pavijo ir pràskutė pro šalį. <span class="explanation">pažeme praskristi lėktuvu: </span> Per miestą praskutu penkiasdešimties metrų aukštyje. <br/><b>priskùsti, </b>prìskuta, priskùto (prìskutė). <br/>1. <span class="explanation">pripjauti skustuvu plaukų tam tikrą kiekį: </span> Jau ans barzdos rėtį priskutęs <span class="explanation"> (nebejaunas) </span>. Barzdos rėtį priskutęs, o proto neįgijęs. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai daug kartų skusti (plaukus): </span> Jau aš jų. prisìskučiau. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai nuskusti, prilupti: </span> Rankinė tokia didelė, niekaip negalėjo priskusti [pilną bulvių]. Šeimynai priskùsk tų bulbų, pridaryk visa ko – be rankų lieki. <br/>4. <span class="explanation">prigrandyti, pridrožti: </span> Alksnių prìskuta, nudažo kokio rainio, ir gerai. Tokių palkučių prispjaunam, šaknių priskutam, nu tada ir pinam. Šitų akmeniukų liekvarstai prìskuta šaltan vandenin ir duoda gertie, kad lengviau gimtų. Pirm laiko prisiskutęs ridikų lovį, išgėręs, atsigulęs ir tais suskustais ridikais visas apsidėjęs. <br/>5. <span class="explanation">dalgiu pripjauti, prišienauti: </span> Šiemet pašaro gerai priskùtom, nebus stygiaus. <br/>6. <span class="explanation">prigriebti, privarginti: </span> Jėgu ilgiau teks tau su juo pabūt, tai anas dėlto priskùs tave. Nebėdok, kad vėlai ištekėjai, ir teip da vyras priskùs. <br/>7. <span class="explanation">privalgyti: </span> Priskutėm keliom dienom. Ar jau priskutei, kad daugiau nebeimi? <span class="explanation">priėsti: </span> Arklys kad prìskutė dobilų – skersai platesnis. Skuta skuta i prìskuta telyčiūtė, kad i dirvone. <br/><b> ẽšerio priskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai braukyti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> Priskusiù ẽšerio, net akys [e] bus žalia. <br/><b>suskùsti, </b>sùskuta, suskùto (sùskutė). <br/>1. <span class="explanation">pakankamai nuskusti: </span> Suskutus išpylė puodan iš kibiro vandenį, pastatė tuščią kibirą ant kulbės ir ėmė plausti bulbes. Sùskutu bulbes, atsinešu vandenio, kuriu pečių ir verdu pusryčio. Suskutáu bulbių šutiniuo. Susìskutam vakarienei bulbų ir pavalgom. <br/>2. <span class="explanation">gremžiant susmulkinti, sugrandyti: </span> Bulbę sùskutu, pridedu prie piršto – tuoj ištraukia karštį. Baltosios panavijos šaknys, sudžiovintos ir suskustos, padeda nuo priemėčio. Suskusti lašiniai. Aš, to muilo saują susiskutęs, nueisiu pas tave ir, tau nematant, supilsiu į girnų eketę. <br/>3. <span class="explanation">susiaurinti, ariant suploninti: </span> Anais laikais ežia terp Banio ir Giedrikio lauko būdavo teip suskustà, kad nė eit nebūdavo kuo. <br/>4. <span class="explanation">sutaisyti grandant, lyginant: </span> Ui, te kad sùskutė kelią [traktorium], tai oi! <br/>5. <span class="explanation">susimušti, susipešti: </span> Kas juos žino, ko jie susiskutė, ko jiem maža buvo. Susìskutė paršai. <br/>6. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> </span> Padaviau riekę duonos – kaipmat sùskutė. Jūs tai da nors sūrio po šmočiokui sùskutėt. Kaip to [je] pasako [je]: suskùto visą jautį. <span class="explanation">sugraužti: </span> Šuo kaulą suskùto. <br/><b>užskùsti, </b>ùžskuta, užskùto (ùžskutė) <br/>1. <span class="explanation">skustuvu gražiai sutvarkyti (ūsus). </span> <br/>2. <span class="explanation">uždirbti skutant. </span> <br/>3. <span class="explanation">skutant užberti: </span> An lašinių kamparo užskùsi nū kaklo. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai suduoti, užkirsti, užrėžti: </span> Pasigavęs užskùsk gerai, tai nelandžios, kur nereikia. Karvės dribsi, parietusios uodegas, stumdosi išsipūtusiais šonais, tarpais užskuta viena kitai aštriu ragu. <br/>5. <span class="explanation">išbarti, prigriebti: </span> Na, ponas jiem užskùs gerai! <br/>6. <span class="explanation">pradėti, sujusti: </span> Užskùto vyt vištas. Šuo veršiuką kai užskùto vytis, aš net pabalau. <br/><b> ẽšerio (grū̃šią</b>. <br/><b>) užskùsti</b> <span class="explanation">skaudžiai užbraukti nykščiu per galvą prieš plauką: </span> Ažùskutė ẽšerio – bliauna. Mama, man Jonas grū̃šią užskùto. <br/><b>óžką užskùsti</b> <span class="explanation">aplenkti pjaunant dalgiu: </span> Jei geras pjovėjas menką pjovėją priveja su antru pradalgiu ir dar pralenkia, tai barzdiškiai (Šakių apskr) sako, kad „užskuto ožką“.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apskusti

#