slabnė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. silpnėti: Ligonis pradeda slabnė́ti. Bene voverė su uodega primušo, ka taip slabnėji? imti prasčiau veikti: Širdis muno pradėjo slabnė́ti [nuo gyvatės įkirtimo]; jau dabar turu mirti.
2. alpti, leipėti: Piršlys, vedamas ant kartuvės, gvaibo, t. y. slabnė́ [ja],
alpsta. Taip buvo šilta, ka slabnė́ti pradėjau. Kai išgys, ir neslabnės.
3. labai norėti, trokšti.
apslabnė́ti. apsilpti, pasidaryti silpnesniam: Apslabnė́jo ligonis. imti prasčiau veikti: Ožio kaktai gelant. širdis apslabnė́jo.
nuslabnė́ti.
1. nusilpti: Nuslabnė́jau su visam. Kaip išgėrė, tas keturgalvis pradėjo slabnėti ir nuslabnėjo.
2. nualpti: Jaunoji par pačias vestuves ėmė ir nuslabnė́jo. Aš pirtė [je] tik nenuslabnė́jau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.