slankinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. slánkinėti, -ėja, -ėjo, slañkinėti. slinkti.
1. būti paslankiam, slankioti, slydinėti: Iš pradžių lyg ir nieko [guzelis],
nelabai teįžiūrėsi, bet paskui išplito, išsmailėjo visas, kruta valgant, slankinėja po oda.
2. be tikslo vaikštinėti, slampinėti, sukiotis, bastytis: Neturia darbo, tai ir slañkinė [ja] patrobiais. Slankinė́ja iš kampo kampan be darbo. Ko taip slankinė́ji po svetimus kiemus? Slankinė́davo, žiūrėjo, iš kur pareis. Su vaikais slánkinėja po laukus. Palangiais slánkinė [ja] kaip vagis. Slánkinėji be darbo kaip karvė. Slañkinėk kaip ponas, dvaro netekęs. pamažu vaikštinėti, kiūtinėti: Ana teip slañkinė [ja],
al nėko nedaro. [Senutė] po truputį dar slankinė́ja, tik, matyt, nebeilgam.
3. patyliukais ateidinėti, lankytis: Slankinėja Jonas vakarais pas Oną [į klėtį].
apslankinė́ti.
1. apvaikštinėti, apieškoti: Jau anas beržynėlį apslankinė́jo, neik ten grybaut.
2. slapčia, sėlinant apeiti, apšniukštinėti.
išslankinė́ti. išlandžioti, išieškoti.
paslankinė́ti. kiek pavaikštinėti, paslampinėti: Paslankinėji po alėją, ir pakanka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.