apšlavinėti
šlavinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. šluoti:
1. Trobų ir numų aslas kas dieną šlavinėjo. Radau paskėlusią [iš ligos],
gryčią šlavinė́ja ir verkia. Sniego buvo, šlavinė́jo bobos takus, grandė. Šluostinėjo, šlavinė́jo kapus, labai užveizėjo. O kuom šlavinėjai, oželi mano? – Su barzele, su barzele, poneli mano). Su lakštingala namolei sugrįši, su lakštingala laukuosna išeisi – aruodų žąsies sparnu nešlavinėsi (darbštus duonos nepritrūksta) . Paliko šlavinė́ties po trobą. Nepasiima nė kokio darbelio, tik šlavinėties, plovinėties. Apie juos. šlavinė́jomės (stengėmės įtikti, pataikavome) gerai.
2. Grūdus klojime šlavinė́k iš pašalių. Ėmė šiaudus šlavinėti asloje. Su šluotele šlavinė́ [ja] [grūdus]. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas suks, kitas šlavinė́s [grūdus]. Prie stoties seniukas jau šlavinėjo šiukšles į keturkampį kibirą.
3. šluostytis: Jaunasiai ir jaunoji nusprausę šlavinė́jasi draugėj vienu runčnyku.
apšlavinė́ti. apšluoti:
1. Sutvarkyti kapai, apšlavinė́ti tie takeliai. Egliūtėm apdėjau [kapą],
apšlavinė́jau. Tie grūdai birs po tuo arpu, nu tus grūdus apšlavinė́s (nušluos varpas nuo grūdų) . Ejo mergos ieškoti, o vaikeliai raudoti, vištyteliai mažyteliai apsišlavinėti.
2.
3. šlavinėjant nubraukti, pašalinti: Pavėto, kiek pavėto, paskui paima šluotą, apšlavinė́ja varpeles.
atšlavinė́ti. atšluoti:
1. Atšlavinė́ti grūdus.
2. Va, palūk, atšlavinė́siu suolą.
iššlavinė́ti. iššluoti:
1. Iššlavinė́jo visus pašalius. Jau šabast su grūdais – ir miegas iššlavinė́jau.
2. Iššlavinė́k iš visų kampų grūdus, kad nebliktum. Kap geros kokios [šienuolės],
tai iššlavinė́ja kiaulei.
3. iššluostyti: Nosį iššlavinė́ja kustele.
nušlavinė́ti. nušluoti:
1. Sodo takeliai nušlavinė́ti, smėliu išbarstyti. Reik nušlavinė́ti, gražiai [kapus] užlaikyti. Jei būt nušlavinė́ti, nugreboti rugiai, tai aš penkiolika karčių išvėtytau. Nušlavinė́jau miežius, tai nereiks net nei vėtyt.
2. Pryšokiais nušlavinė́k šapus nuo grūdų.
3. nusišluostyti: Nusišlavinė́jus meta runčnyką in kieno kaklo – tai dovana už atneštą vandenį.
pašlavinė́ti. pašluoti:
1. Aslą pašlavinėja. Netingėk, palaistinėk gėlikes, takiukus pašlavinė́k.
2. Pašlavinė́jom nuo šalinių.
prišlavinė́ti. prišluoti:
1.
2. Dar pusę centnieriaus prišlavinė́jau rugių. Po maišą miltų [malūne] prisišlavinė́ [ja].
sušlavinė́ti. sušluoti 1: Sušlavinė́k į kupetą ir išnešk. Sušlavinė́k šiukšles. Kas gerai geria, gerai gyvena: javelius kluoneliuos pelelės iškuls, o raibos antelės juos sušlavinė̃s. Aš vėtysiu, o kas gi sušlavinė̃s?.
užšlavinė́ti. užšluoti:
1.
2. Palinko Juza prie varguolio berželiuko, nusilaužė jo viršūnę, o eidamas atgal, rūpestingai užšlavinėjo šituo berželiu pėdas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.