šliaũkti, -ia, -ė.
1. paviršium šluoti, braukti, klastyti: A sunku mazgotę paimt, ka su ranka šliaukì trupinius?
2. daug, godžiai gerti: Alų šliaũkti. Mes su juo šliaũkiam i šliaũkiam visą dieną.
3. smarkiai mušti, tvoti: Kad šliaũksiu par dantis, tai žinosi! Tamulis nusikvatojo ir buvo bešliaukiąs botagu arkliui. Paimk šniūrą, šliauk par rūrą – kitaip doros nebebus.
4. smarkiai lyti, žliaugti, pliaupti: Šliaũkia ir šliaũkia lietus. Lietus šliaũkia kaip papykęs.
5. čepsėti, čiaukšnoti.
apšliaũkti, -ia, àpšliaukė. apmušti, apkulti: Piemenį àpšliaukė botagu.
nušliaũkti, -ia, nùšliaukė, paviršium nušluoti, nubraukti, nuklastyti: Nušliaũkti yra nuklastyti varpas vėtant. Su šluota gražiai nušliaũkia tuos grūdus, kur vėto, kad šiaudgalių nebūtų. Žabas velkamas nùšliaukė sniegą. Su rogėm ka nùšliauktas kelias – vienos pasklandos par mišką.
pašliaũkti, -ia, pàšliaukė. paviršium pašluoti.
prišliaũkti, -ia, prìšliaukė.
1. daug prigerti: Tas jau gerokai prišliaũkęs.
2. labai prilyti, pripliaupti.
sušliaũkti, -ia, sùšliaukė
1. paviršium sušluoti, sustumti: Sušliaũkia šiaudgalius į kertę i liuobia arklius.
2. daug sugerti. suėsti, sušlamšti: Kiaulė kaimat žliūges sùšliaukė.
3. suduoti, sukirsti: Šliūpt su mazgote par veidą sùšliaukė.
užšliaũkti, -ia, ùžšliaukė
1. gerokai atsigerti. .
2. pasigerti. .
3. užduoti, sušerti: Užšliaũk arkliui, kad greičiau bėgtų. Ùžšliaukė da tam karaliui par ausį.
4. smarkiai užlyti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.