apšluostyti

šlúostyti, -o (-ija, -yja), -ė (-ijo, -yjo).

1. kuo nors braukant valyti, daryti švarų: Iš pašukų abrūsai – burneles šlúostėm. Tu mazgoj, aš šlúostysiu. Turiu dvi panosines – nosį šlúostau. Per trejus metus nei galvos šukuosi, nei burnos prausi ir nagų nešluostysi. Kaip rėkė, su toms rankoms tą burną šlúosto. Iššlaviau aslą, nušluosčiau stalą, daba bengu langus šlúostyti. Im' autą ir šluõstai stalą. Nėr kuom šlúosto stalelis, nežinau, kur skepetas dėjau. Vakar šlúostėm kuknią, taisėm. Kaminą šlúostė i nuejo, nudulkinęs šluotą. Kaminą ir pakriautį tankiai turi šluostyti. Liuktai nešluostyti, del to i nedega [ugnis]. [Širmukas] mojavo galvą ir be perstogės šluostė uodega savo šonus, visus musėmis ir gyliais aplipusius. Antrą kartą turiat savo aulius šluostyti, kad viešnės bei slyvai aiškiai pražys. Šluostijau (Šluostyjau) veidelį lelijos lapeliu. Oi mergele, lelijėle, kuoj burnelę šluostei, ar žaliais šilkeliais, ar margais kartūnaičiais? Tie dideli ūsai, leliumai, torielkėlėm šluostyt bus gerai. Juk visi nuogi gimėme, tegul vieną motina šilku, kitą skarmalu šluostė. Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ir jo kiaušę permuštą mazgodama šlúostė. Būrui taip, kaip ir ponaičiui, kad susiderkia, reik su marškonio sklypu pasturgalį šlúostyt. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas Jo ir plaukais galvos savos šluostė. Pats sau vandenį lėjo varinėn, pats dėl kurio gi vieno [mokytinio] mainė, prausė, šluostė. Pradėjo mazgot kojas mokytinių ir šluostyt jas prastyra, kuria apsijuosė. Nešluostyk burną mazginiu – gausi barzdotą vyrą. Kad kavalierius nebūtų rauplėtas, reikia greitai šluostyt stalą. Kad atsikosėsi, būsi kaip kaminą šlúostęs. Vaikeli, aruodo su kepure nešlúostyk, o staldo su šake negrandyk – gerai gyvensi. Rankšluostis kožną savaitę buvo pakeistas, bi į kokį nešlúosteis. Burnai šlúostytis [rankšluosčius] tai aš egluke ausdavau – labai minkštūs būna. Čia pat prie lovos sėdėjo dar trys moterys ir priejuostėmis šluostėsi sau veidus. Padėjau maišą pri durų kojums šlúostyties. [Kalakutas] šluostėsi snapą į krūtinės pūkus. Par motulę buvai, prauseis vandenėliu, šlúosteis abrūseliu, ė až to našlelio prausies ašarelėm, šlúostysies rankelėm.

2. kuo nors braukant šalinti (skystį, purvą, dulkes ir pan): Ašaros eina [iš akių],
tai reikia šlúostyt. Reikėjo dirbti, prakaitas eis – šlúostysi prakaitą. Aš nežinau, graži sesute! ar šluostei ašaras varguos. Žalio šilko skepetėle ašarėles šlúostė. Eik še, mergelė, duok ma [n] kuskelę, šlúostysiu prakaitėlį. Rugelius maliau ir gailiai verkiau, į rankovėlę ašaras šluosčiau. Kraujus šluostei sūnaus tavo. Dulkėms šlúostyti skarelė, šluotelė. Dulkes nuo stalo šlúostyti. Su sparnu šlúostau miltus. Ant ežero vėjelis sniegą šluosto. Šlúostytis prakaitą nuo kaktos. Verkia, šlúostos ašaras, šlúostos. vanotis: An palų susėdę šluotelėm šlúostosi.

3. braukant imti, semti, glemžti: Miegas vokyčiai šlúostė. Jis greit nuo arklio ir pradėjo tuos pinigus šluostyt.
ãšaras šlúostyti guosti: Yra kuo pavargėliams ašaras šluostyti. Nesirūpink, neverksiu, o jei tektų verkti, tu man ašarų nešluostysi. Neverk, neverk, našlaitėli, – nieks tau ašarų nešluostys. Kas gi bešluostis mano gailias ašarėles? Bobai ašaras šluostyk, tai dar daugiau jų išspausi.
negebė́ti su kója nósę šlúostyti būti nesubrendusiam, mažam: Šis, negebąs su koja nosės šluostyti, drąsiai atsakė.
nósį šlúostytis gražintis: Piršliai važiuoja su skambalu, tai panos išgirdę nósis šlúostos.
padùs šlúostyti vergiškai tarnauti: Mes, belaukiai, didžialaukiam padùs šlúostėm.
prãkaitą šlúostytis labai jaudintis: Valsčiuje kai pasisodino, visą laiką prakaitą šluosteis.
snárglius šlúostytis verkti: Palauk, krupi, šlúostysys dar snárglius!
sùbinę šlúostyti. pataikauti, žemintis: Marčiums subinių̃ nešlúostysiu.
ùžpakalį šlúostyti. prižiūrėti, globoti: Pinigus tam paliksma, kas ùžpakalį šlúostis.
apšlúostyti.

1. kuo nors braukant apvalyti: Apšlúostyk burną su rankšluosčiu. Pamirkiau abrūso galą ir sergančiai bobutei rankas ir burną apšlúosčiau. Aprink, apšlúostyk stalą – palikom pavalgę, skubinomės. Apšlúostai su lopineliu [tik atvestą] paršiuką ir leidi prie kiaulės. Čebatus apšlúostyti. Reikia stalas apšlúostyt. Iškočėji, iškočėji [bandeles],
tai jos iškempa, apšlúostai, sugurini. Šarka, tai girdėdama, vaikščioja nuog šakos ant šakos ir savo snapą apšluosto. Jei merga berną prijuoste apšluostis, tai bernas ją mylės. Apšluostai, dukra, burnelę raudonų rožių žiedeliu. Kojas manas ir plaukais savais apšluostė. Šitoji ranka teapšluostai akį mano, purvo pilną. Pradėjo šlapint kojas Jo ašaromis ir apšluostė jas plaukais galvos savo. Apsišlúostyk nusiprausęs. Reikia burną apsišlúostyt. Ka apsiprausa burną, į šarko kampą apsišlúosto. Paėję į šalį, atsisėdo ant rąstų krūvos, vėl sukaitusį veidą, sprandą apsišluostė. Girnom apsišlúostyt tai gerai žąsies sparnas. Skepetėle apsišlúostau [grindis]. Atbėga [katė] iš lauko, apie kojas apsišlúosto – labai švari. Išsitraukusi nosinę, skubiai apsišluostė veidą, smakrą, lyg jau būtų spėjusi apdulkėti. Prausiau burną ašarėlėm, apsišluosčiau prijuostėle. Prausi burnelę tu gailiom ašarelėm, apsišluostysi tu baltom rankelėm. Nei rasa, nei vandeniu nusiprausiau, nei abrūsu, nei pala kokia apsišlúosčiau. I paverki, i apsišlúostai (ir liūdna, ir linksma būna) .

2. kuo nors braukant kiek pašalinti, apmažinti: Tuos pelėsius apšlúosčius buvau, ir vėl pradėjo pelėt. Ona apšluostė dulkes nuo stalo. Eik šen, mergele, duok šen kuskelę, apšlúostyk prakaitelį. Apsišlúostę ašarėles, valgytie pradėkim. Išeina uošvelė apsiverkus, gailias ašarėles apsišluosčius.

3. ištepti paviršių: Nuodais apšlúostytos (į nuodus įdažytos, nuodingos) strėlos.

4. apvogti, apgrobti: Apšlúostė berną ir paleido. Dár ko gero išeidamas jis ją apšlúostis.

5. didumą suvalgyti: Susirinko gaspadoriai ir padarė balių, ir suprašė ubagų, kad apšlúostyt stalą.
bùrną apšlúostyti apmušti, apdaužyti per veidą: Kad tėvas apšlúostytų bùrną, tai nešnekėtum negražiai.
kišenès apšlúostyti išvilioti pinigus: Oi, jų kešenès gerai apšlúostė.
paapšlúostyti. apšluostyti 1: Paapšlúostė nosis.
atšlúostyti.

1. nušluostyti 1: Ana kojas atšlúostė, kad nebūtų užskrendusi. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšlúostyt. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė. Atsišlúostyk akis, nematai. Visi abrūsai juodi, nėra į ką ir burnos atsišlúostyt. Pala, da burną atsišlúostysu. Mergelės neštą aš valgysu ir į abrūselį atsišlúostysu. Prausi burnelę su ašarėlėmis, tu atsišlúostysi į rankovėlę. Prausi burnelę be vandenėlio, tu atsišlúostysi be abrūsėlio.

2. šluostant atžerti, atbraukti: Atšlúosto anglis ir kepa paplonį.
akìs atsišlúostyti pasimokyti, išprusti, apsišviesti: Katras jau biškį atsišlúostęs tas akìs – juo supranta. Vienas mokintas, kitas nė tų akių̃ dorai neatsišlúostęs – ką tokie galia surokuoti?!
nósį atšlúostyti (atsišlúostyti) paūgėti, subręsti, įgyti proto: Ką tu, bambūzau, išmanai! Eik nosį atsišluostyti ir nesikišk į mūsų reikalus! Kas nósę atšlúostė, jau turėjo karoliuotas rankelkas.
įšlúostyti.

1. šluostant įžerti, įbraukti: Šluosteis, į katilą lapą ir įšlúostei.

2. dažnai šluostant įjuodinti: Galus [rankšluosčio] taip įšlúosto, kad nė išplauti nebgal.

3. apmušti, apdaužyti: Kad inšlúostė jam gerai lazdom.
iššlúostyti.

1. kuo nors braukant išvalyti: Iššúostyk stiklines. Apdžiūvę indai iššluostomi rankšluosčiu ar šluoste, kad blizgėtų. Iššlúosčiau grindis, kad nors prasgerėt (sustiprėčiau) dirbdama. Da paplauna su vandens viedru, iššlúosto [pirties grindis],
neša ten savo drobuželius i gulia. Išvertė degtukais akį, liežuviu iššlúostė [žvyrus],
ir nustoj [o] sopėt. Geriaus ašaromis gailėjimo … numazgok, iššluostyk ir pataisyk. Iššlúostyti su šluota. Trupučiuką padlagą iššluosčiau. Va, langai tokie, negalima nė iššlúostyt, nė nieko. Pavadink kaminšluostį, ka iššlúostytum kaminus. Tėvuo tavo liepė eiti iššlúostyti tą kaminą. Iššlúostė pečių, o vis tiek smilksta pro visas skyles. O jei jam tinkas netyčiomis ižtept [rūbą],
tad nieko netrukdamas parūpinas, idant jį ižšluostytų. Pargrįžta [iš blaivyklos] iššlúostytas, gražus. Išsišlúostau puodą. Toj mergelė nusprausė, išsišlúostė ir apsdairė, ką nėra jos suknių nė kumelės. Skleinyčia neišsišluosto niekaip, gal reik su druska ar su smiltimis patrinti.

2. kuo nors braukant pašalinti: Išgrandžiau, iššlúosčiau tus purvus. Jei reikia kepti mėsą, po krosnimi palieka neiššluostytas žarijas.

3. išsemti, išgrandyti: Nė dulkelės miltelių nebturam, seniai jau visas miegas iššlúostėm. Išvežė visus [grūdus],
iššlúostė. Jo visi aruodai dyki, kaip su kepure iššluostyti.

4. išvogti, pagrobti: Iššlúosto visus pinigus ir paleidžia gryną – toki draugai.
akìs iššlúostyti. apgauti, apsukti: Žiūrėk, kad tau akìs neiššlúostytų. Cigonas, … saldžiai kalbėdamas, tūlam akis iššluosto. To [je] karčemo [je] jam gerai akìs iššlúostė. Iššlúostė akìs sukčius: iš senų dalių sudėtą mašiną pakišo.
kaĩp iššlúostytas (iššlúostyta) . visiškai tuščias (tuščia): Cypia, rangosi [mušamas vaikas],
o ašarų – kaip iššluostyta.
nušlúostyti.

1. kuo nors braukant nuvalyti: Nosį nušluostyti. Aplaistytas visas stalas; paimk kokį pašluostį ir nušlúostyk sausai! Pati rankų nepajudinau, turėjo muni i nuprausti, i nušlúostyti. Juras kelis kartus jai nušluostė lūpas. Savo kišenėje teturi tik skepetaitę sudrėkusiai nosiai nušluostyti. Muni ji. nuprausė čistu vandeneliu, muni ji nušluostė šilkų skepeteliu. Apigražinu, nušluostau, numazgoju. Pavalgius gaspadinė visuomet stalą nušlúostydavo su šlapiu mazgyliu. Ka ruginių miltų nėra, tai nor skepeta, kur girnas nušlúosto [, apriša rožę]. Snargliau! eik pirma mokykis kakalį šildyt ir savo pono suteptus sopagus nušlúostyt. Tos ilgos rankovės, leliumai, staleliui nušluostyt bus gerai. Nuo medžių byra stambūs sniego pluoštai. Vėjelis stropiai šakeles nušluosto. Tik, vaikeli, gražiai noselę nusišlúostyk! Lopinaitį duok nosiai nusišlúostyt. Merga duoną beminkanti, jau kaip duoną minkė, ana nusišluostė rankas. Kai rugius rišdavai, nebūdavo kada nusišlúostyti nosį. Padalkos tinka ir rankom pasišluostyt ar nosį nusišlúostyt. Iš užančio išsitraukusi nosinę, nusišluostė prakaituotą kaktą ir visą veidą. Nusišlúostyk burnikę su abrūsiuku. Pasirėdžius atėj [o] in mus, skarelę nusirišo, lūpas nusišlúostė. Girnas nusišlúostom, miltus sumaišom su uogom – nematytas gardumas. Prausi burnelę su ašarėlėm, nusišluostysi su rankovėlėm. Nusišlúostysiu burnužę raudonų rožių lapužiais.

2. kuo nors braukiant pašalinti: Ašaras nušluostyti. Nušlúostyk vaikui snarglį! Ir daug prakaito per visą vasarą mielą dirbdami nuo karštų veidelių mūsų nušlúostėm. Nušlúostyk dulkes nuo stalo. Kap gerai padarbujam, nuo kaktos prakaitą nušlúostom. Vėjas plaukelius jai glosto, saulė ašaras nušluosto. Paverkė abi, paverkė – o tų ašarų taip gausu – čia nušluosto jas, čia vėl jos liejasi. Nušluosčiau ašarėles, palaisčiau, palaisčiau rūtytėles, sugrįžo bernužėlis iš svetimos šalelės. Ir kas rytą užmiršimo dulkes mes nušluostom nuo paveikslo jo. Visas piktybes mano nušluostyki. Visims ašarų nenušlúostysi, visų neėdusių nepašersi. Kas balanai liulį nušlúosto? – Pati pasišluosto. Nusišluostau ašaras. Nusišlúostyti ašaras, prakaitą. Visokios bjaurybės nusišlúostė į abrūsą. Duok man, vilkel, savo uodegėlę ašarėlėms nusišluostyt. Aš tau duosiu šilkų skepetėlę ašarėlėm nusišluostyti.

3. viską sunaikinti: Po karo tep nušlúostė, kad nieko neliko. Buvo nušlúostyta, sudegė visas kaimas.

4. apgauti.

5. apmušti, apdaužyti: Mietą nulaužęs, subinę nušluostyk.
ãšaras nušlúostyti paguosti: Daina ir našlaitei ašaras nušluosto. Ir Dievas nušluostys visas ašaras nuo jo akių.
bùrną (krẽkenas nuo zū̃bų, lū́pas, panósę, smùrgą, smùrglį.
snárglį [iš panósės]) nusišlúostyti. Eik tu, burnelę nusišluostyk, ne mane mokink! Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu ginčykias! Pirma lū́pas nusišlúostyk, o paskuo kalbėk! Panósę nusišlúostyk, tada pašnekėsi. Spėsi. Panosę pirmiau nusišluostyk. Nusišlúostyk smùrgą, po tam pry munęs lįsk. Pirma snárglį nusišlúostyk, paskum kalbėk. Nusišluostyk snarglį iš panosės – paskui galėsi šnekėt!
krekenų̃ (nósies.
panósės, píeno nuo lū́pų, snárglio.
) nenusišlúostyti būti nesubrendusiam: Krekenų̃ dar nenusišlúostė, jau rūko. Dar nosies nenusišluostė, o panaberija už visą didesnė. Dar panósės nenusišlúostė, o jau su patarimais lenda. Da píeno nuo lū́pų nenusišlúostė, o jau nori būt merga. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto. Snarglio dar nenusišluosto, o vesti baudžias.
lū́pas nusišlúostyti (nuo ko) negauti, netekti ko. Dabar tai nusišlúostysim lū́pas nuo mėsos.
lū́pas nušlúostyti. įstumti į vargą, badą: Ugnelė lū́pas nušlúosto.
nósį nusišlúostyti kiek subręsti, paūgėti: Tus (tas) piemuoj geriau nósį nusišlúostyt [ų] !
nósį (panósę, snárglį, sniùrglį) nušlúostyti. pasirodyti apsukresniam, gudresniam, pamokyti, suniekinti, sugėdinti: Kartą Šmukštaras ir man nušluostė nosį, kai aš norėjau pasirodyti prieš naktigonius savo moksliškumu. Aš tevie, murod, nósį nušlúostysu. Buvom pasitaisę gražiausiai, nušlúostėm nóses visims. Tokiam vyruo ir aš nósę nušlúostysiu. Tai nušlúostė visiem nósis, – dabar žinos, kaip reikia gyvent. O tai dantinga boba, joj (ji) ir daktarui, ir advokatui gali nósį nušlúostyt. Buvo trys mergiotės, jaunylė ėmė ir ištekėjo, ir nušlúostė nósį savo seserim. Aš tam varlei nósį nušlúostysiu. Vincas gavo Marytę už žmoną – ir nušlúostė visiems panóses. I nušlúostė snárglį tokiam ponuo. Ne razbainykas buvo, tik ūmus – sniùrglį nušlúostis kožnam, jeigu užkabins.
rankàs nušlúostyti pabaigti vartoti. Mes vakar ir rankàs nušlúostėm su bulvėms.
zūbùs nušlúostyti

1. suduoti, skelti antausį: Nušlúostysiu tau zūbùs, tai pamatysi!

2. nieko neduoti.
zūbùs nusišlúostyti kiek paūgėti: Nusišlúostė zūbùs, mamos papą čiulpęs, i jau ženijas.
pašlúostyti.

1. kuo nors braukant pavalyti: Pašlúostyti indus. Grindys nešvarios, pašlúostyk. Morkuvienė kyštelėjo nosį prie vieno lango, prie kito, dar stiklą pašluostė, kad geriau matytųsi. Pavasarį tokį šiaudinį [aulį] veikai ir lengvai gali pašluostyti, bet su mediniu daug darbo turėsi. Dėdė nebelaukia, kol visi galvijai atsikels, pakelia trimitą, pašluosto delnu tą vietą, kur pūsti reikia ir – try try try! Stalą nušluostei, pastalę užmiršai pašlúostyti. Motriška turì šliaužti i šliaužti, nėkas už tavi nepadirbs, nepašlúostys. Skepetos visos purvinos, nėr kuom i rankas pasišlúosto. Kai tik ima šnekėt, ji tuo ima nosinę akims pasišlúostyt. Skubinau padlagę pasišlúostyt, gal, sakiau, insmiklysiu ir dirbsiu jau. Jei kas pasišluostytų rasa akis, tai praregėtų. Kėdę pasišlúostyk, kad nebūtų dulkėta. Tarp savęs pjaunasi kap šunes, tegu sutiks kokį ponaitį, tada pasišlúostę (labai pataikaudami) vaikščioja. Tavo alga tik pasišluostyt!

2. kuo braukiant pašalinti: Pašlúostyti vandenį. Pašlúostyti dulkes.

3. šluostant, šluojant pririnkti, prisemti: Sėklai, sakau, ar nepašluostytum aruode kokį gorčių. Atėjo boba šiengalių pasišlúostyt iš po vežimų.

4. galėti šluostyti: Atėjo vargšė Lukoševičiukė, žiūri – aruodai pašluostomi.

5. pratrinti, bet kaip pavalyti (grindis): Ką aš čia velėsiu daug, pašlúosčiau pašlúosčiau kiek.

6. pasitrinti: Išsitepei, su tais kvepalais (skysčiu nuo uodų) pasišlúostei – nei vienas uodas nekerta.

7. likviduoti, sunaikinti: Galia dar vokytis mumis pašlúostyti, jei negalės patęsti pyliavas.

8. pabėgti, dingti, išeiti; mirti: Slinkis vaikis mėšlų neiškopė lig vakaro ir pasišlúostė (pabėgo) . Endriejaus rytą ir pasišlúosto (išeina samdiniai) . Visi seniejai pasišlúostė (išmirė) . Greičiau iš čia pasišlúostyk (dink) !

9. pavogti, pagrobti: Šimtą rublių pašlúostė, ką te, ką te! Daugybę … brangumynų pašluostęs buvo.
bitès (bitìs) pašlúostyti

1. patikrinti, apžiūrėti avilius: Kiekvieną pavasarį bičiuliai rinkdavosi pas vienas kitą „bičių pašluostyti“, t. y. po žiemos patikrinti avilių.

2. išimti medų: Taip pat rudinį, bitis pašluosčius, midų ir alų padarius, ragino ir vaišino gaspadorius savo šeimyną.
péršluostyti.

1. braukant kuo kiek pavalyti, pašluostyti: Dažyto medžio grindys kasdien peršluostomos sausu minkštu skuduru. Čia teta ima padėklą, stato ant to stiklelius, liepia juos Barbutei peršluostyt. Pársišluostysu trobą, eisu migti.

2. dar kartą pavalyti, pašluostyti.
prašlúostyti.

1. kuo nors braukant pravalyti: Prašluostau akis. Palauk, neskubėk, aš čia prašlúostysu, i praeisi, nepripėduosi. Prašlúostyk žemę ir papilk ant daiginimo salyklą. Akuliorus prasišlúostė, atejęs krautuvėn, ir pradėjo bartis.

2. kurį laiką šluostyti.
prišlúostyti.

1. daug iššluostyti, išvalyti.

2. sušluostyti 2: Prišlúostytu abrūsu šluosto stiklinę! Imk švarį [rankšluostį],
tas jau toks prišlúostytas bėra.

3. šluostant pribraukti, prižerti, pririnkti: Daktaras liokajui liepė eiti nuo senų trobų sienų kokius du gorčiu prišluostyti kinivarpų.
sušlúostyti.

1. visus iššluostyti, išvalyti: Duok skepetą, sušlúostysiu indus. Dar reikė indai sušlúostyt.

2. kuo nors braukant, šluostant sutepti, įjuodinti: Taip greit sušlúosto tus abrūsus, negal spėti plauti. Sušlúostytas visas koštuvis i nusviestas daikte ryzo. Sušlúostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta. Abrūsas jau susišlúostė, reik gerą pakabinti.

3. šluostant sužerti į vieną vietą: Sušlúostyk trupinius į kibirą. Sušlúostyk visus grūdus. Sušlúostyk ant stalo nūlubas į vieną vietą. Senelė pelenus į žaizdrą sušluostė. Senelis, kišeniaus dugne susišluostęs naminės [tabokos],
užsirūkė.

4. pasiglemžti, susišluoti: Tai anas šituos pinigėlius, kapeikėles susišluosto.

5. godžiai suvalgyti.
užšlúostyti. šluostant sutepti, užjuodinti: Ažušlúostei visą skepetą, rankas šluostydama. Vasarą abrūsai labai užsišlúosto.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šlúostyti, </b>-o (-ija, -yja), -ė (-ijo, -yjo). <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant valyti, daryti švarų: </span> Iš pašukų abrūsai – burneles šlúostėm. Tu mazgoj, aš šlúostysiu. Turiu dvi panosines – nosį šlúostau. Per trejus metus nei galvos šukuosi, nei burnos prausi ir nagų nešluostysi. Kaip rėkė, su toms rankoms tą burną šlúosto. Iššlaviau aslą, nušluosčiau stalą, daba bengu langus šlúostyti. Im' autą ir šluõstai stalą. Nėr kuom šlúosto stalelis, nežinau, kur skepetas dėjau. Vakar šlúostėm kuknią, taisėm. Kaminą šlúostė i nuejo, nudulkinęs šluotą. Kaminą ir pakriautį tankiai turi šluostyti. Liuktai nešluostyti, del to i nedega [ugnis]. [Širmukas] mojavo galvą ir be perstogės šluostė uodega savo šonus, visus musėmis ir gyliais aplipusius. Antrą kartą turiat savo aulius šluostyti, kad viešnės bei slyvai aiškiai pražys. Šluostijau (Šluostyjau) veidelį lelijos lapeliu. Oi mergele, lelijėle, kuoj burnelę šluostei, ar žaliais šilkeliais, ar margais kartūnaičiais? Tie dideli ūsai, leliumai, torielkėlėm šluostyt bus gerai. Juk visi nuogi gimėme, tegul vieną motina šilku, kitą skarmalu šluostė. Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ir jo kiaušę permuštą mazgodama šlúostė. Būrui taip, kaip ir ponaičiui, kad susiderkia, reik su marškonio sklypu pasturgalį šlúostyt. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas Jo ir plaukais galvos savos šluostė. Pats sau vandenį lėjo varinėn, pats dėl kurio gi vieno [mokytinio] mainė, prausė, šluostė. Pradėjo mazgot kojas mokytinių ir šluostyt jas prastyra, kuria apsijuosė. Nešluostyk burną mazginiu – gausi barzdotą vyrą. Kad kavalierius nebūtų rauplėtas, reikia greitai šluostyt stalą. Kad atsikosėsi, būsi kaip kaminą šlúostęs. Vaikeli, aruodo su kepure nešlúostyk, o staldo su šake negrandyk – gerai gyvensi. Rankšluostis kožną savaitę buvo pakeistas, bi į kokį nešlúosteis. Burnai šlúostytis [rankšluosčius] tai aš egluke ausdavau – labai minkštūs būna. Čia pat prie lovos sėdėjo dar trys moterys ir priejuostėmis šluostėsi sau veidus. Padėjau maišą pri durų kojums šlúostyties. [Kalakutas] šluostėsi snapą į krūtinės pūkus. Par motulę buvai, prauseis vandenėliu, šlúosteis abrūseliu, ė až to našlelio prausies ašarelėm, šlúostysies rankelėm. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors braukant šalinti (skystį, purvą, dulkes ir pan): </span> Ašaros eina [iš akių], tai reikia šlúostyt. Reikėjo dirbti, prakaitas eis – šlúostysi prakaitą. Aš nežinau, graži sesute! ar šluostei ašaras varguos. Žalio šilko skepetėle ašarėles šlúostė. Eik še, mergelė, duok ma [n] kuskelę, šlúostysiu prakaitėlį. Rugelius maliau ir gailiai verkiau, į rankovėlę ašaras šluosčiau. Kraujus šluostei sūnaus tavo. Dulkėms šlúostyti skarelė, šluotelė. Dulkes nuo stalo šlúostyti. Su sparnu šlúostau miltus. Ant ežero vėjelis sniegą šluosto. Šlúostytis prakaitą nuo kaktos. Verkia, šlúostos ašaras, šlúostos. <span class="explanation">vanotis: </span> An palų susėdę šluotelėm šlúostosi. <br/>3. <span class="explanation">braukant imti, semti, glemžti: </span> Miegas vokyčiai šlúostė. Jis greit nuo arklio ir pradėjo tuos pinigus šluostyt. <br/><b> ãšaras šlúostyti</b> <span class="explanation">guosti: </span> Yra kuo pavargėliams ašaras šluostyti. Nesirūpink, neverksiu, o jei tektų verkti, tu man ašarų nešluostysi. Neverk, neverk, našlaitėli, – nieks tau ašarų nešluostys. Kas gi bešluostis mano gailias ašarėles? Bobai ašaras šluostyk, tai dar daugiau jų išspausi. <br/><b>negebė́ti su kója nósę šlúostyti</b> <span class="explanation">būti nesubrendusiam, mažam: </span> Šis, negebąs su koja nosės šluostyti, drąsiai atsakė. <br/><b>nósį šlúostytis</b> <span class="explanation">gražintis: </span> Piršliai važiuoja su skambalu, tai panos išgirdę nósis šlúostos. <br/><b>padùs šlúostyti</b> <span class="explanation">vergiškai tarnauti: </span> Mes, belaukiai, didžialaukiam padùs šlúostėm. <br/><b>prãkaitą šlúostytis</b> <span class="explanation">labai jaudintis: </span> Valsčiuje kai pasisodino, visą laiką prakaitą šluosteis. <br/><b>snárglius šlúostytis</b> <span class="explanation">verkti: </span> Palauk, krupi, šlúostysys dar snárglius! <br/><b>sùbinę šlúostyti</b>. <span class="explanation">pataikauti, žemintis: </span> Marčiums subinių̃ nešlúostysiu. <br/><b>ùžpakalį šlúostyti</b>. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti: </span> Pinigus tam paliksma, kas ùžpakalį šlúostis. <br/><b>apšlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant apvalyti: </span> Apšlúostyk burną su rankšluosčiu. Pamirkiau abrūso galą ir sergančiai bobutei rankas ir burną apšlúosčiau. Aprink, apšlúostyk stalą – palikom pavalgę, skubinomės. Apšlúostai su lopineliu [tik atvestą] paršiuką ir leidi prie kiaulės. Čebatus apšlúostyti. Reikia stalas apšlúostyt. Iškočėji, iškočėji [bandeles], tai jos iškempa, apšlúostai, sugurini. Šarka, tai girdėdama, vaikščioja nuog šakos ant šakos ir savo snapą apšluosto. Jei merga berną prijuoste apšluostis, tai bernas ją mylės. Apšluostai, dukra, burnelę raudonų rožių žiedeliu. Kojas manas ir plaukais savais apšluostė. Šitoji ranka teapšluostai akį mano, purvo pilną. Pradėjo šlapint kojas Jo ašaromis ir apšluostė jas plaukais galvos savo. Apsišlúostyk nusiprausęs. Reikia burną apsišlúostyt. Ka apsiprausa burną, į šarko kampą apsišlúosto. Paėję į šalį, atsisėdo ant rąstų krūvos, vėl sukaitusį veidą, sprandą apsišluostė. Girnom apsišlúostyt tai gerai žąsies sparnas. Skepetėle apsišlúostau [grindis]. Atbėga [katė] iš lauko, apie kojas apsišlúosto – labai švari. Išsitraukusi nosinę, skubiai apsišluostė veidą, smakrą, lyg jau būtų spėjusi apdulkėti. Prausiau burną ašarėlėm, apsišluosčiau prijuostėle. Prausi burnelę tu gailiom ašarelėm, apsišluostysi tu baltom rankelėm. Nei rasa, nei vandeniu nusiprausiau, nei abrūsu, nei pala kokia apsišlúosčiau. I paverki, i apsišlúostai <span class="explanation"> (ir liūdna, ir linksma būna) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors braukant kiek pašalinti, apmažinti: </span> Tuos pelėsius apšlúosčius buvau, ir vėl pradėjo pelėt. Ona apšluostė dulkes nuo stalo. Eik šen, mergele, duok šen kuskelę, apšlúostyk prakaitelį. Apsišlúostę ašarėles, valgytie pradėkim. Išeina uošvelė apsiverkus, gailias ašarėles apsišluosčius. <br/>3. <span class="explanation">ištepti paviršių: </span> Nuodais apšlúostytos (į nuodus įdažytos, nuodingos) strėlos. <br/>4. <span class="explanation">apvogti, apgrobti: </span> Apšlúostė berną ir paleido. Dár ko gero išeidamas jis ją apšlúostis. <br/>5. <span class="explanation">didumą suvalgyti: </span> Susirinko gaspadoriai ir padarė balių, ir suprašė ubagų, kad apšlúostyt stalą. <br/><b> bùrną apšlúostyti</b> <span class="explanation">apmušti, apdaužyti per veidą: </span> Kad tėvas apšlúostytų bùrną, tai nešnekėtum negražiai. <br/><b>kišenès apšlúostyti</b> <span class="explanation">išvilioti pinigus: </span> Oi, jų kešenès gerai apšlúostė. <br/><b>paapšlúostyti</b>. apšluostyti 1: Paapšlúostė nosis. <br/><b>atšlúostyti</b>. <br/>1. nušluostyti 1: Ana kojas atšlúostė, kad nebūtų užskrendusi. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšlúostyt. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė. Atsišlúostyk akis, nematai. Visi abrūsai juodi, nėra į ką ir burnos atsišlúostyt. Pala, da burną atsišlúostysu. Mergelės neštą aš valgysu ir į abrūselį atsišlúostysu. Prausi burnelę su ašarėlėmis, tu atsišlúostysi į rankovėlę. Prausi burnelę be vandenėlio, tu atsišlúostysi be abrūsėlio. <br/>2. <span class="explanation">šluostant atžerti, atbraukti: </span> Atšlúosto anglis ir kepa paplonį. <br/><b> akìs atsišlúostyti</b> <span class="explanation">pasimokyti, išprusti, apsišviesti: </span> Katras jau biškį atsišlúostęs tas akìs – juo supranta. Vienas mokintas, kitas nė tų akių̃ dorai neatsišlúostęs – ką tokie galia surokuoti?! <br/><b>nósį atšlúostyti (atsišlúostyti) </b> <span class="explanation">paūgėti, subręsti, įgyti proto: </span> Ką tu, bambūzau, išmanai! Eik nosį atsišluostyti ir nesikišk į mūsų reikalus! Kas nósę atšlúostė, jau turėjo karoliuotas rankelkas. <br/><b>įšlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šluostant įžerti, įbraukti: </span> Šluosteis, į katilą lapą ir įšlúostei. <br/>2. <span class="explanation">dažnai šluostant įjuodinti: </span> Galus [rankšluosčio] taip įšlúosto, kad nė išplauti nebgal. <br/>3. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> </span> Kad inšlúostė jam gerai lazdom. <br/><b>iššlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant išvalyti: </span> Iššúostyk stiklines. Apdžiūvę indai iššluostomi rankšluosčiu ar šluoste, kad blizgėtų. Iššlúosčiau grindis, kad nors prasgerėt <span class="explanation"> (sustiprėčiau) </span> dirbdama. Da paplauna su vandens viedru, iššlúosto [pirties grindis], neša ten savo drobuželius i gulia. Išvertė degtukais akį, liežuviu iššlúostė [žvyrus], ir nustoj [o] sopėt. Geriaus ašaromis gailėjimo <span class="explanation">…</span> numazgok, iššluostyk ir pataisyk. Iššlúostyti su šluota. Trupučiuką padlagą iššluosčiau. Va, langai tokie, negalima nė iššlúostyt, nė nieko. Pavadink kaminšluostį, ka iššlúostytum kaminus. Tėvuo tavo liepė eiti iššlúostyti tą kaminą. Iššlúostė pečių, o vis tiek smilksta pro visas skyles. O jei jam tinkas netyčiomis ižtept [rūbą], tad nieko netrukdamas parūpinas, idant jį ižšluostytų. Pargrįžta [iš blaivyklos] iššlúostytas, gražus. Išsišlúostau puodą. Toj mergelė nusprausė, išsišlúostė ir apsdairė, ką nėra jos suknių nė kumelės. Skleinyčia neišsišluosto niekaip, gal reik su druska ar su smiltimis patrinti. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors braukant pašalinti: </span> Išgrandžiau, iššlúosčiau tus purvus. Jei reikia kepti mėsą, po krosnimi palieka neiššluostytas žarijas. <br/>3. <span class="explanation">išsemti, išgrandyti: </span> Nė dulkelės miltelių nebturam, seniai jau visas miegas iššlúostėm. Išvežė visus [grūdus], iššlúostė. Jo visi aruodai dyki, kaip su kepure iššluostyti. <br/>4. <span class="explanation">išvogti, pagrobti: </span> Iššlúosto visus pinigus ir paleidžia gryną – toki draugai. <br/><b> akìs iššlúostyti</b>. <span class="explanation">apgauti, apsukti: </span> Žiūrėk, kad tau akìs neiššlúostytų. Cigonas, … saldžiai kalbėdamas, tūlam akis iššluosto. To [je] karčemo [je] jam gerai akìs iššlúostė. Iššlúostė akìs sukčius: iš senų dalių sudėtą mašiną pakišo. <br/><b>kaĩp iššlúostytas (iššlúostyta) </b>. <span class="explanation">visiškai tuščias (tuščia): </span> Cypia, rangosi [mušamas vaikas], o ašarų – kaip iššluostyta. <br/><b>nušlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant nuvalyti: </span> Nosį nušluostyti. Aplaistytas visas stalas; paimk kokį pašluostį ir nušlúostyk sausai! Pati rankų nepajudinau, turėjo muni i nuprausti, i nušlúostyti. Juras kelis kartus jai nušluostė lūpas. Savo kišenėje teturi tik skepetaitę sudrėkusiai nosiai nušluostyti. Muni ji. nuprausė čistu vandeneliu, muni ji nušluostė šilkų skepeteliu. Apigražinu, nušluostau, numazgoju. Pavalgius gaspadinė visuomet stalą nušlúostydavo su šlapiu mazgyliu. Ka ruginių miltų nėra, tai nor skepeta, kur girnas nušlúosto [, apriša rožę]. Snargliau! eik pirma mokykis kakalį šildyt ir savo pono suteptus sopagus nušlúostyt. Tos ilgos rankovės, leliumai, staleliui nušluostyt bus gerai. Nuo medžių byra stambūs sniego pluoštai. Vėjelis stropiai šakeles nušluosto. Tik, vaikeli, gražiai noselę nusišlúostyk! Lopinaitį duok nosiai nusišlúostyt. Merga duoną beminkanti, jau kaip duoną minkė, ana nusišluostė rankas. Kai rugius rišdavai, nebūdavo kada nusišlúostyti nosį. Padalkos tinka ir rankom pasišluostyt ar nosį nusišlúostyt. Iš užančio išsitraukusi nosinę, nusišluostė prakaituotą kaktą ir visą veidą. Nusišlúostyk burnikę su abrūsiuku. Pasirėdžius atėj [o] in mus, skarelę nusirišo, lūpas nusišlúostė. Girnas nusišlúostom, miltus sumaišom su uogom – nematytas gardumas. Prausi burnelę su ašarėlėm, nusišluostysi su rankovėlėm. Nusišlúostysiu burnužę raudonų rožių lapužiais. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors braukiant pašalinti: </span> Ašaras nušluostyti. Nušlúostyk vaikui snarglį! Ir daug prakaito per visą vasarą mielą dirbdami nuo karštų veidelių mūsų nušlúostėm. Nušlúostyk dulkes nuo stalo. Kap gerai padarbujam, nuo kaktos prakaitą nušlúostom. Vėjas plaukelius jai glosto, saulė ašaras nušluosto. Paverkė abi, paverkė – o tų ašarų taip gausu – čia nušluosto jas, čia vėl jos liejasi. Nušluosčiau ašarėles, palaisčiau, palaisčiau rūtytėles, sugrįžo bernužėlis iš svetimos šalelės. Ir kas rytą užmiršimo dulkes mes nušluostom nuo paveikslo jo. Visas piktybes mano nušluostyki. Visims ašarų nenušlúostysi, visų neėdusių nepašersi. Kas balanai liulį nušlúosto? – Pati pasišluosto. Nusišluostau ašaras. Nusišlúostyti ašaras, prakaitą. Visokios bjaurybės nusišlúostė į abrūsą. Duok man, vilkel, savo uodegėlę ašarėlėms nusišluostyt. Aš tau duosiu šilkų skepetėlę ašarėlėm nusišluostyti. <br/>3. <span class="explanation">viską sunaikinti: </span> Po karo tep nušlúostė, kad nieko neliko. Buvo nušlúostyta, sudegė visas kaimas. <br/>4. <span class="explanation">apgauti. </span> <br/>5. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> </span> Mietą nulaužęs, subinę nušluostyk. <br/><b> ãšaras nušlúostyti</b> <span class="explanation">paguosti: </span> Daina ir našlaitei ašaras nušluosto. Ir Dievas nušluostys visas ašaras nuo jo akių. <br/><b>bùrną (krẽkenas nuo zū̃bų, lū́pas, panósę, smùrgą, smùrglį</b>. <br/><b>snárglį [iš panósės]) nusišlúostyti</b>. Eik tu, burnelę nusišluostyk, ne mane mokink! Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu ginčykias! Pirma lū́pas nusišlúostyk, o paskuo kalbėk! Panósę nusišlúostyk, tada pašnekėsi. Spėsi. Panosę pirmiau nusišluostyk. Nusišlúostyk smùrgą, po tam pry munęs lįsk. Pirma snárglį nusišlúostyk, paskum kalbėk. Nusišluostyk snarglį iš panosės – paskui galėsi šnekėt! <br/><b>krekenų̃ (nósies</b>. <br/><b>panósės, píeno nuo lū́pų, snárglio</b>. <br/><b>) nenusišlúostyti</b> <span class="explanation">būti nesubrendusiam: </span> Krekenų̃ dar nenusišlúostė, jau rūko. Dar nosies nenusišluostė, o panaberija už visą didesnė. Dar panósės nenusišlúostė, o jau su patarimais lenda. Da píeno nuo lū́pų nenusišlúostė, o jau nori būt merga. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto. Snarglio dar nenusišluosto, o vesti baudžias. <br/><b>lū́pas nusišlúostyti</b> (nuo ko) <span class="explanation">negauti, netekti ko</span>. Dabar tai nusišlúostysim lū́pas nuo mėsos. <br/><b>lū́pas nušlúostyti</b>. <span class="explanation">įstumti į vargą, badą: </span> Ugnelė lū́pas nušlúosto. <br/><b>nósį nusišlúostyti</b> <span class="explanation">kiek subręsti, paūgėti: </span> Tus <span class="explanation"> (tas) </span> piemuoj geriau nósį nusišlúostyt [ų] ! <br/><b>nósį (panósę, snárglį, sniùrglį) nušlúostyti</b>. <span class="explanation">pasirodyti apsukresniam, gudresniam, pamokyti, suniekinti, sugėdinti: </span> Kartą Šmukštaras ir man nušluostė nosį, kai aš norėjau pasirodyti prieš naktigonius savo moksliškumu. Aš tevie, murod, nósį nušlúostysu. Buvom pasitaisę gražiausiai, nušlúostėm nóses visims. Tokiam vyruo ir aš nósę nušlúostysiu. Tai nušlúostė visiem nósis, – dabar žinos, kaip reikia gyvent. O tai dantinga boba, joj <span class="explanation"> (ji) </span> ir daktarui, ir advokatui gali nósį nušlúostyt. Buvo trys mergiotės, jaunylė ėmė ir ištekėjo, ir nušlúostė nósį savo seserim. Aš tam varlei nósį nušlúostysiu. Vincas gavo Marytę už žmoną – ir nušlúostė visiems panóses. I nušlúostė snárglį tokiam ponuo. Ne razbainykas buvo, tik ūmus – sniùrglį nušlúostis kožnam, jeigu užkabins. <br/><b>rankàs nušlúostyti</b> <span class="explanation">pabaigti vartoti</span>. Mes vakar ir rankàs nušlúostėm su bulvėms. <br/><b>zūbùs nušlúostyti</b><br/>1. <span class="explanation">suduoti, skelti antausį: </span> Nušlúostysiu tau zūbùs, tai pamatysi! <br/>2. <span class="explanation">nieko neduoti. </span> <br/><b>zūbùs nusišlúostyti</b> <span class="explanation">kiek paūgėti: </span> Nusišlúostė zūbùs, mamos papą čiulpęs, i jau ženijas. <br/><b>pašlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant pavalyti: </span> Pašlúostyti indus. Grindys nešvarios, pašlúostyk. Morkuvienė kyštelėjo nosį prie vieno lango, prie kito, dar stiklą pašluostė, kad geriau matytųsi. Pavasarį tokį šiaudinį [aulį] veikai ir lengvai gali pašluostyti, bet su mediniu daug darbo turėsi. Dėdė nebelaukia, kol visi galvijai atsikels, pakelia trimitą, pašluosto delnu tą vietą, kur pūsti reikia ir – try try try! Stalą nušluostei, pastalę užmiršai pašlúostyti. Motriška turì šliaužti i šliaužti, nėkas už tavi nepadirbs, nepašlúostys. Skepetos visos purvinos, nėr kuom i rankas pasišlúosto. Kai tik ima šnekėt, ji tuo ima nosinę akims pasišlúostyt. Skubinau padlagę pasišlúostyt, gal, sakiau, insmiklysiu ir dirbsiu jau. Jei kas pasišluostytų rasa akis, tai praregėtų. Kėdę pasišlúostyk, kad nebūtų dulkėta. Tarp savęs pjaunasi kap šunes, tegu sutiks kokį ponaitį, tada pasišlúostę <span class="explanation"> (labai pataikaudami) </span> vaikščioja. Tavo alga tik pasišluostyt! <br/>2. <span class="explanation">kuo braukiant pašalinti: </span> Pašlúostyti vandenį. Pašlúostyti dulkes. <br/>3. <span class="explanation">šluostant, šluojant pririnkti, prisemti: </span> Sėklai, sakau, ar nepašluostytum aruode kokį gorčių. Atėjo boba šiengalių pasišlúostyt iš po vežimų. <br/>4. <span class="explanation">galėti šluostyti: </span> Atėjo vargšė Lukoševičiukė, žiūri – aruodai pašluostomi. <br/>5. <span class="explanation">pratrinti, bet kaip pavalyti (grindis): </span> Ką aš čia velėsiu daug, pašlúosčiau pašlúosčiau kiek. <br/>6. <span class="explanation">pasitrinti: </span> Išsitepei, su tais kvepalais <span class="explanation"> (skysčiu nuo uodų) </span> pasišlúostei – nei vienas uodas nekerta. <br/>7. <span class="explanation">likviduoti, sunaikinti: </span> Galia dar vokytis mumis pašlúostyti, jei negalės patęsti pyliavas. <br/>8. <span class="explanation">pabėgti, dingti, išeiti; mirti: </span> Slinkis vaikis mėšlų neiškopė lig vakaro ir pasišlúostė <span class="explanation"> (pabėgo) </span>. Endriejaus rytą ir pasišlúosto <span class="explanation"> (išeina samdiniai) </span>. Visi seniejai pasišlúostė <span class="explanation"> (išmirė) </span>. Greičiau iš čia pasišlúostyk <span class="explanation"> (dink) </span> ! <br/>9. <span class="explanation">pavogti, pagrobti: </span> Šimtą rublių pašlúostė, ką te, ką te! Daugybę … brangumynų pašluostęs buvo. <br/><b> bitès (bitìs) pašlúostyti</b><br/>1. <span class="explanation">patikrinti, apžiūrėti avilius: </span> Kiekvieną pavasarį bičiuliai rinkdavosi pas vienas kitą „bičių pašluostyti“, t. y. po žiemos patikrinti avilių. <br/>2. <span class="explanation">išimti medų: </span> Taip pat rudinį, bitis pašluosčius, midų ir alų padarius, ragino ir vaišino gaspadorius savo šeimyną. <br/><b>péršluostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">braukant kuo kiek pavalyti, pašluostyti: </span> Dažyto medžio grindys kasdien peršluostomos sausu minkštu skuduru. Čia teta ima padėklą, stato ant to stiklelius, liepia juos Barbutei peršluostyt. Pársišluostysu trobą, eisu migti. <br/>2. <span class="explanation">dar kartą pavalyti, pašluostyti. </span> <br/><b>prašlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors braukant pravalyti: </span> Prašluostau akis. Palauk, neskubėk, aš čia prašlúostysu, i praeisi, nepripėduosi. Prašlúostyk žemę ir papilk ant daiginimo salyklą. Akuliorus prasišlúostė, atejęs krautuvėn, ir pradėjo bartis. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką šluostyti. </span> <br/><b>prišlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug iššluostyti, išvalyti. </span> <br/>2. sušluostyti 2: Prišlúostytu abrūsu šluosto stiklinę! Imk švarį [rankšluostį], tas jau toks prišlúostytas bėra. <br/>3. <span class="explanation">šluostant pribraukti, prižerti, pririnkti: </span> Daktaras liokajui liepė eiti nuo senų trobų sienų kokius du gorčiu prišluostyti kinivarpų. <br/><b>sušlúostyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus iššluostyti, išvalyti: </span> Duok skepetą, sušlúostysiu indus. Dar reikė indai sušlúostyt. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors braukant, šluostant sutepti, įjuodinti: </span> Taip greit sušlúosto tus abrūsus, negal spėti plauti. Sušlúostytas visas koštuvis i nusviestas daikte ryzo. Sušlúostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta. Abrūsas jau susišlúostė, reik gerą pakabinti. <br/>3. <span class="explanation">šluostant sužerti į vieną vietą: </span> Sušlúostyk trupinius į kibirą. Sušlúostyk visus grūdus. Sušlúostyk ant stalo nūlubas į vieną vietą. Senelė pelenus į žaizdrą sušluostė. Senelis, kišeniaus dugne susišluostęs naminės [tabokos], užsirūkė. <br/>4. <span class="explanation">pasiglemžti, susišluoti: </span> Tai anas šituos pinigėlius, kapeikėles susišluosto. <br/>5. <span class="explanation">godžiai suvalgyti. </span> <br/><b>užšlúostyti</b>. <span class="explanation">šluostant sutepti, užjuodinti: </span> Ažušlúostei visą skepetą, rankas šluostydama. Vasarą abrūsai labai užsišlúosto.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.