apsmelkti
.
smel̃kti, -ia, -ė
1. stelbti, gožti: Žolę žolės, medį medžiai smelkia, kad tankiai auga. Medis smelk javus, batvinius su ūksme savo. Smalko [je] smelk medis medį, ir išauga be šakų. Jos beržai smel̃kia mūsų daržą. Tie topoliai smel̃kia visus sėjimus. Piktžolės smelkia cukrinius runkelius. Teip pat negera yra vieta augynojuo drėgna ir smelkama. Iškirsk aplei mani tą mišką smelkantį.
2. varginti, spausti: Marti mumis smelkia, t. y. veikia, spaudžia, untina, vargina. Juos smelkia, skandina, spaudžia.
3. slopinti: Buvo girdėti visas mišinys balsų, visus bet smelkė tankus pačios Laurinaitienės balsas. Tylumas ir lėtumas jam nesmelkė dvasios karštumo. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia. Ar lietuviška kalba atsigaus kuomet, ar baigs trokšti, kitų smelkiama? | Profesorius Pričkus Kuršaitis nesidrovėjo lietuviškos dainos platinti ir spausdinti, nors jų dainavimą … smelkė.
4. leisti dūmus: Ana smelkė, t. y. leidė dūmus. Ugnis smel̃ka. rusenti: Paupalyj yr kalnalis, kur ugnalė kaip žvaigzdelė dieną naktį smelk, smelk, smelk. smilkytis, rūkytis: Smel̃kės su visokioms žolėms. rastis smalkių: Smelkia.
5. traukti ir išpūsti tabako dūmus, rūkyti: Dienų dienas smel̃ka i pypkos iš dantų neišleida. Smel̃kia ir smel̃kia tą savo pypkę. Penktasis [vyras] sėdėjo ant dalbos ir tingiai smelkė cigaretę.
6. pilkuoti, dūmuoti, blaustis: Pradėjo smel̃kties debesys – būs lytaus.
7. lynoti, purkšti: Smel̃kia visą dieną, nė šieno nebegalės paimti. Visą dieną smelkia lietus.
apsmel̃kti, -ia, àpsmelkė.
1. augant iš visų pusių užstoti, apgožti: Kiečiais apsmelktì pomidorai negalia išsirpti. Linksmai klestėjo batvinius apsmelkusios notnėrės ir svėrės.
2. apipurkšti: Apsmelkė vanduo iš šmirkštynės mane visą.
nusmel̃kti, -ia (nùsmelkia), nùsmelkė.
1. nustelbti, užgožti: Budinko, medžio ulksmė nùsmelkė žoles. Tas aužuolas ropes nusmel̃kia. Beržas nusmel̃kia javus. Nū̃smelka liepos daržą. Rugspukių (rugiagėlių) daug išdygsta ir nū̃smelka rugius. Beržai nū̃smelka vaisiaus medžius. Didieji medžiai nusmelkia mažesniuosius. Erškėčiai, drauge uždygę, aną. nusmelkė. Kita [sėkla] puolo terp erškėčių, o drauge iždygę erškėčiai nusmelkė ją. Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškina, nenusmel•kia.
2. prispausti, užguiti: Ana yra visų nusmelkta: ne tiktai vyro, bet ir vaikų.
3. nuslopinti: Vaiskai … per silpni esą pasikeliantįjį maištą nusmelkti. Pamariškių būdas dar vokiečių nenusmelktas. Žmonių kalbos dvasia lig šiol neaptemus, nenusmelkta. Išmintis nusmelkta kai kurių siaurų ir klaidingų protavimų. Žingsnių garsai nebenusmelkė kitų garsų. Gėrimais … sąžinės balsą nusmelktų. Rūpestis šio svieto … nusmelkia aną žodį, ir tampa be vaisiaus. Maižiežius meldės viešpatiesp, ir nusmelkta buvo (dingo, išnyko) ugnis.
4. nuvysti: Šienai padžiūsta ir žolės nusmelk. Nešiokiam vainikus jaunų rožių, iki nenusmelka.
5. ištaikyti, nulikti. Kur tik valandėlę nusmelkęs – vis prie prūdo.
prismel̃kti, -ia, prìsmelkė. prirūkyti, pridūmyti: Užsikūrė visi vyrai pypkas ir prismelkė trobą. Tas nelabasis prismelkė pilną trobą, kad nė tverties negal.
susmel̃kti, -ia, sùsmelkė. užgožti, nustelbti: Tankmė miško, kur auga susmelkti medžiai, vadinas smalkos medžiai.
užsmel̃kti, -ia, ùžsmelkė
1. užgožti, nustelbti: Nesidavė užsmelkt anamui teip piktamui o stipramui kūkaliu. Užsmelksis [sėkla] aname erškėtyje.
2. užslopinti: Šėtonas trokšta užsmelkt pabažnumą.
3. užsmilkyti: Su smalka ana užsmelkė kvepančiai. Užsmelk meisą pakrautė [je],
kad gerai aprūktum.
4. užrūkyti: Gal kitam ir nepatinka, kad aš ùžsmelku. Sulygo porą kartų per dieną užsmelkti pypkę. Duok ir man kokį dūmą užsismel̃kt. Papirosą užsismelkęs, nukulniavo toliau keliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.