apsmirsti
smìrsti, -ta, smìrdo.
1. gendant, pūvant pradėti smirdėti, darytis smirdinčiam, dvokti: Vasarą šviežia meisa greit smìrsta. Nulaikei mėsą, kolei smirste pasmirdo kaip dvėsena.
2. ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: Aš atsikėlęs visur aplekiu, o tu smìrsti lovoj. Smirsta prie namų, net kojos neiškeldamas. Reikia eit an lauką – ko aš čia smìrstu to [je] gryčio [je]. Par dienų dienas smìrsti trobo [je],
išeitumi bent kur nors. Nenoriu smìrst aš tam mieste. Ne šunio te smìrstat pakrūmėj – ko nesikeliat prie mūsų?! | Jis per dienas smìrsta degtinėj (geria) .
apsmìrsti.
1. gendant pasmirsti: Mun duodavo arbatą su taukais apsmìrdusiais.
2. prisigerti smarvės: Ta moteris toki apsmìrdus (apsileidusi, nešvari), kai koki škarmalė. [Paleistuviai] bjaurybėj apsmirdę guli.
šuniù apsmìrsti atsibosti, įkyrėti: Ilgi svečiai šuniù apsmìrsta.
atsmìrsti. atsibosti, įkyrėti: Atsmirs tam bernui to merga.
įsmìrsti.
1. prisigerti, prisitraukti smarvės: Įsmirsta rankos nu varlių lupimo bevėžaujant. Nuo ko čia triobo [je] taip įsmirdo?. Nečystatoj būdamys įsmirdę, į visas šalis žvalgos.
2. labai nusibosti, įkyrėti: Įsmìrdo jau man tas darbas.
išsmìrsti. baigti smirdėti: Užkursu, brantas dienos laike teišsmir̃stie.
nusmìrsti.
1. prisigerti smarvės, pasmirsti: Gerai, kad neužmetei [ant krosnies] taukų – būtų nusmìrdus gryčia.
2. įkyrėti, nusibosti: I tie rūbai nusmìrdo. Jam nusmìrdo pati sirgdama.
pasmìrsti.
1. gendant, pūvant pradėti smirdėti, pašvinkti: Guli šuva išstipęs ir jau pasmirdęs. Meisa nesūdyta pasmìrdo. Biškį žuvis pastovėjo i pasmìrdo. Augo tame kirmėlės, ir pasmirdo. Viešpatie, jau pasmirdo, (gulėjo) nes (ten) keturias dienas. Pasmirdęs. Kad tu pasmìrstum! Žuvis i svetys greit pasmìrsta. Pačiam kelmui šaknys pasmirsta (pats pagadinęs orą, sako, kad smirda) . Ar tau galva pasmìrdo? Pasmir̃s už dantų, ka nesakysi.
2. pasklisti smarvei, padvelkti blogu kvapu: Iššuto kojų terpupirščiai, pasmìrdo šutu. Kai ėjo per kiemą [jaunikaitis],
degutu pasmirdo. Ir pasmìrdo dygūs dagiai, dygios dilgėlėlės. Velnio ragu pasmirdo.
3. prisigerti, prieiti blogo kvapo, dvoko: Verėnas degėsais pasmìrdęs. Pienas žibalu pasmìrdęs. Ir eisam kulti su anais, su spragilais, dūmais pasmìrdę. Pasmìrdo to gryčia dūmais nuo tų dešrų. Jie. jau vyresnybe pasmirdę – visi saviškai čia mus rikiuoja.
4. pagadinti orą, pasmardinti: Čia ar ne jo bus pasmìrsta? Ale i pasmìrdai trobo [je] – bent išejęs į prymenę išsidulkintumi. Pasmirdo kaip šeškas, nu subinės lupamas.
5. mirti, galą gauti: Duosu – vieto [je] pasmìrs! Toks buvo mandrus, o dabar i pasmir̃s ubagyne. Dabar išvažiuojam – mes jūsų daržuos nebepasmìrsma. Tu kalinyje pasmirsi, ar girdi, tu vagies šmote!
6. nusibosti, nebepatikti: Na ką, jau dabar pasmìrdo ta merga? Gyrė gyrė tą vaikį, o dabar, klausaus, pasmìrdęs. Paukšt i pabėgo vyras, i kas anam pasmìrdo?!
7. nuo daugumo įkyrėti: Nu medaus, būdavo, i Tauragė pasmìrsdavo (turguj daug būdavo), i Skaudvilė, pardavodavo pardavodavo! Buvom i pasmìrdę tuom žuvi (labai daug žuvies valgydavom) .
kapaĩs (grabù) pasmìrdęs arti mirties, silpnas, labai senas: Kapaĩs jau pasmìrdusi, tik akis užspausk. Grabù pasmìrdusi, o dažos da. Grabù pasmìrdus – noria ženyties.
šuniù pasmìrsti. labai nusibosti, įkyrėti, įgristi: Man tas darbas nubostų ir šuniù pasmir̃stų. Šuniu pasmir̃s tau vienam bulvas kast. Man jo kalba pasmìrdo šuniù. Šuniù pasmìrsta tas guolis. ale ką padarysi.
vė́ju pasmìrsti būti neskaniam: Be cibulio valgis vė́ju pasmìrsta.
pérsmirsti. persigerti smarve: Pérsmirsta [pirkia] su tom mėtom. Jo rūbai degutu persmirdę.
prasmìrsti.
1. ištisai susmirsti: Kap mėsos kokios inmeti, kad prasmir̃st, tai labai eina žuves. Jų vanduo buvo susenęs, prasmirdęs. Prasmirdo kiaušiniai.
2. prisigerti blogo kvapo, smarvės: Mūs rankos prasmìrdo nuo kazlėkų. Jis visas prasmìrdęs vaikščioja.
3. nusibosti, įkyrėti: Kap pasogą praleisi, tai zara tau ita boba prasmir̃s.
prismìrsti.
1. gendant, pūvant pasidaryti smirdinčiam: Buvo krautuvės [e] tų šokoladų baisybė prismìrdusių. Duobėn reikia kiškius laikyt, kad prismir̃st. Nelaikyk už dantų – prismirs.
2. prieiti, prisigerti smarvės: Prismìrdo pilna stuba nuo jo smirdalo. Tokio baisio samagono ka prismìrdo ta virtuvė! Nosinė taboko prismìrdusi – vaikas rūko. Nū tų kailių pilna troba prysmìrdo. Kuo bačka prismirs, tuo ir dvoks.
3. labai daug ko būti: Pilnas miškas prismirdęs čigonų. Sodas obalių prismìrdęs pripuvęs. Pas mum vytelių prismìrdę.
susmìrsti.
1. gendant sudvokti, sušvinkti: Aš negaliu dabar tos kiaulės skerst: riogsos i susmir̃s viskas. Kam čia tą žuvį susmìrdusią valgot – lygiai badas koks jum! Kubile meisa susmìrdo. Baloje buvo susmirdęs vanduo. Kitam ir susmìrs (neteks vertės, nebegalios) seni piningai.
2. prisigerti blogo kvapo, smarvės: Tiek susmìrs viskas [nuo rūkymo],
kad ui! Susmìrdęs visas, apsvėmęs [girtuoklis].
3. pagadinti orą: Nesirąžyk pavalgęs – susmirsi. Prašiau padaryt, o jis tyli kaip susmìrdęs. Sėdėjo kai susmìrdęs (labai tyliai) . Susmìrdo kaip šeškas, kiaušinių priėdęs.
4. susijaudinti: Buvo jau ir Gasparai susmìrdę, kai nebesulaukė.
5. mirti, galą gauti kur ilgai būvant: Už tokius darbus susmir̃s kalėjime. Būtum susmìrdęs savo lauže, jei nebūčiau iškrapščiusi. Trobo [je] sėdėsi visą laiką i susmìrsi – reik ben lig šulinės nueiti.
6. labai trumpai pasirodyti: Tuosyk susmìrdo kaži kur, dingo, nė nesakė, ka eis namo. Tik susmìrdo – ir nėr.
grabù susmìrdęs arti mirties, silpnas, labai senas: Jau grabu susmirdęs.
užsmìrsti.
1. imti smirdėti, dvokti, paskleisti smarvę: Kad užsmìrdo šeškas – nosį laužia. Užsmìrdo Sriutupis, vos tik atšilo dienos.
2. prieiti, prisigerti smarvės: Kelnes pridirbsiu, ir visa mašina ažsmir̃s. Ką ten iškepei, ka užsmìrdo visi pašaliai? Nu to tavo teboko visi pašaliai užsmìrdo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.