šmìžti, šmỹžta (-a), -o (-ė). šmykšti.
apšmìžti.
1. apdžiūti, apsusti (ppr. nuo sausros): Jau medžiai truputį apšmìžo.
2. kiek apvirti: Apšmìžę bulvės.
3. apšiurti, apspurti: Kaptonas mano jau toks apšmìžęs.
péršmižti. apgirsti, įkaušti: Biškį nuo ryto paršmìžęs buvo anas [po išgėrimo].
sušmìžti.
1. sušmykšti: Sušmižęs. Sušmyžta javai.
2. sugesti, apgesti (ppr. nuo drėgmės, karščio ar ilgo stovėjimo): Vanduo, kai ilgai gryčio [je] pastovi, sušmỹžta. Alus sušmìžęs. Atnešė tokių barščių sušmìžusių, lajus ant liežiuvio velias. Tokioj šilumoj mėsa tuoj sušmỹžta. O, kad tave dievai, tiek mėsos sušmìžo – ligi pačių Užgavėnių būtų užtekę. Kai neišaižyti šabalbonai pabūna lig Užgavėnių, tai ir sušmỹžta terp tų virkščių. Lietus palijo, javai sušmìžo – dabar nė vežt, nė laukt. Sušmìžusios bulbės negardžios.
3. apsiblausti, pasidaryti mieguistam, sušniurti: Neleisk užmigt: sušmỹš, paskum nenuvarysi į vietą kur gult. Mūsų vaikas irgi toks sušmìžęs, kad tik labiau neįsisirgt. Ko tu, vaikeli, toks sušmìžęs? Ot kur žmogus – sušmìžęs su miegais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.