šnar̃pti, -ia, -ė. šnarpšti:
1. Arkliai pradėjo šnar̃pt, kojoms trypa – ir nė iš vietos! Ką tik pravažiavau pro tavo melnyčią: [arkliai] šoka, šnar̃pia, baidosi.
2. Anyta mandra… – tik šnarpia, lik parpia ir garsiai dunda.
3. Tu, tėvuli, labai šnarpì, teip kaip barščius srebi. Kitos šnar̃pia miega, o aš – švinta, ir gyva. Jis miegodamas kad jau šnar̃pia, tai šnar̃pia!
4. šnarpšti 5: Tai tę tavo darbas: šnarpì, tai šnarpì troboj sėdėdamas!
5. šnarpšti 7: Vaikai tik šnar̃pia kruopas su duona. | Padėk duoną po uždanga, tegu musios nešnar̃pia.
apšnar̃pti, -ia (àpšnarpia), àpšnarpė. apterlioti, apteršti: Kam įleidai karvę į arklių tvartą: apšnar̃ps akselį – arkliai neės.
iššnar̃pti, -ia (ìššnarpia), ìššnarpė
1. išsimiegoti, išsiknarkti: Išsišnarpiau kaip namie, dabar man nė motai kelionė.
2. kurį laiką miegoti: Jis išsiguli, išsišnar̃pia iki priešpiečių.
3. godžiai išvalgyti, išsrėbti: Visą bliūdą ìššnarpė. Tep va, kap matai, ir ìššnarpė visą medų.
nušnar̃pti, -ia (nùšnarpia), nùšnarpė. nušnarpšti 2: Daba gerokai nušnar̃pus, gali ir par visą naktį būt nemigus.
prišnar̃pti, -ia (prìšnarpia), prìšnarpė. godžiai privalgyti, prisrėbti: Prìšnarpė prìšnarpė ir vėl visi išdundėjo į kiemą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.