snukiúoti, -iúoja, -iãvo
1. daužyti, talžyti veidą, snukį: Tėvas vaiką snukiãvo. Snukiuoja, kad ne pagal jo madą dirbama. Vyrai pasigėrę kad ėmė snukiúotis.
2. bartis, keiktis: Jeigu daugiau nieko jie nebegali, tai bent snukiuoti.
apsnukiúoti. apmušti per veidą: Sutikęs apsnukiãvo, ir tiek. Žandarai jį gerokai apsnukiãvo. Vyrai apsipešė, apsisnukiãvo. Bernai susipykę apsisnukiãvo vienas kitą, net nosys paraudo.
pasnukiúoti. pamušti, padaužyti per veidą: Až tokį darbą tai taũ reikia pasnukiúot.
susnukiúoti. sumušti per veidą: Savo žmoną sumušė, susnukiãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.