apsnūsti

snū́sti, -ta (-ti), snū́do. imti snausti: Tesnū́stie jis, kolei prasnūs. Arkliams prisnūdus, anie taip pat pradėjo snūsti. Šitai sargas Izraelio nei miegt, nei snūsta.
apsnū́sti.

1. kiek užsnūsti: Ažumiegmi, apsnūstu. Apsnū́do jis besėdėdamas. Pareita namo, valgyta i apsnū́sta. Apsnū́sta beganydamas arklius, tai paskui nė vieno neranda. Linkt linkt galvą ir apsnū́do. Apsnū́do visos ir pamigo. Tada ponas buvo apsnūdęs. Šitai neapsnūs nei užmigs. Vaikščioja kaip apsnū́dęs. Miegą apsnū́dau beverpdama. Paleidau žirgelį, apsnūdau miegelį.

2. pasidaryti mieguistam, apsiblausti: Kol' tu šiandiej toks apsnū́dęs?

3. pasidaryti neveikliam: Apkempėti, visiškai apsnūsti neleido pats gyvenimas. Kas sykį apsnūdo, kilti nebegali.
įsnū́sti. įmigti: Vienas atsigulęs tuoj įsnūdo. Sigutė verpia, įsnūsta, krūptelėdama pabunda ir vėl įsnūsta.
nusnū́sti.

1. nusnausti, numigti: Akys merkias – reikia nusnū́st minutėlę. Šiandie par pietus gerokai nusnū́dom. Pati dieną atsiguli, kai zuikys nusnū́sti.

2. būti apsnūdusiam, neveikliam: Nusnū́dę žmonys, iš anų nieko neužrašysi.

3. numirti: Kai tėvas nusnùs, tai i dukteriai nutekuolei žemės klius.
pasnū́sti.

1. pasnausti, snustelėti: Nejuto, ar ilgai pasnūdusi, kaip Jonelis ėmė žadinti.

2. imti snausti: Snūdo pasnū́do ir ažumigo. O betrunkant svotui, pasnūdo visos ir užmigo.

3. pamigti.
pérsnūsti. truputį nusnūsti, numigti: Persnūdęs vėl jojo žiūrėt.
piesnū́sti. prisnūsti: Aš pysnū́dau.
prasnū́sti.

1. nusnūsti, numigti: Važiuodamas prasnū́dau valandelę, tai ir visas miegas. Nebuvo kur parvirsti, eidamas kur prasnū́dai. Ūkininkas, prasnūdęs pirmą miegą, dar labai nenorėtų keltis.

2. atbusti: Ans prasnūdęs nunešęs padavė laišką kunigaikščiui.
prisnū́sti. truputį užmigti, užsnūsti: Atsigulk ir prisnū́sk kiek pogulio. Po pietų būtų gerai valandėlę prisnū́st. Oi reikia saugot: prisnū́dai – žiūrėk, jau karvės ir vasarojuj. Žalia zylelė pasprūdo, jauna mergelė prisnūdo. Dangaus pakraščiuose prisnūdę debesėliai pamažu kilo į viršų ir sklaidėsi.
susnū́sti.

1. užmigti: Tik susnū́dau i vė nubudau. Tam čėse. susnū́sta mano. Dar akių nesuniaukė, saldžiuoju miegeliu nesusnūdo, kai vėl užgirdo didį balsą. Par visą naktį nemiegojo, nu ant rytą biškį susnūdo. Miegužiu ji susnūdus, tingužiu surūgus. Ačiū Dievui, kad susnūdau, o tau, mote, kad nubudau. Tarp ošiančių miškų susnūdę ežerai.

2. visiems sumigti: Besipasakodami ir susnūdo. Susnū́do visi nu auštant.

3. būti apsnūdusiam, apsiblaususiam, neveikliam: Jis amžinai susnū́dęs ir sutingęs. Susnūdus kai musė priš lytų. Susnū́dę kontoro [je] visi sėda. Veislinė kiaulė turi būti ramaus būdo, bet gyva, ne susnū́dusi.
užsnū́sti.

1. užmigti: Supk kūdikį, kol užsnūs. Mano ažusnūsta būta, matai. Aš liūbu į linų pėdą įsikibusi ir užsnūsu. Bešvintant užsnūdo Jonienė valandėlę, o saulei tekant jau buvo kelyje. Užsnūdo kaip zuikis pri kelmo. Mergelė saldžiai užsnū́do. Limijoną ravėdama ir užsnū́dau an lapelio. O kaip jaunikis užtruko ilgai su atėjimu savo, visos užsnūdo ir užmigo. Neužsnūs ponas tas. Ir vėjas nurimo, ir jūrė nutilo, ir giria užsnūdo gardžiai. Paleidžiau žirgelį, užsnūdau miegelį.

2. būti be gyvumo, apsnūdusiam, apsiblaususiam: Be tavęs visas balius užsnū́dęs. Paseno, užsnū́dusi paliko boba. Jie neužsnū́dę (apsukrūs) žmonės. Užsnūdę jie, be garsių žygių amžių praleidę.

3. numirti: Mirė senukas lengvai, užsnūdo, ir tiek. Turime sergėtis, idant neužsnūstumbime nuodėmėje. Apmišviesk akis …, kad neužsnūsčia amž [i] na tamsybe.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>snū́sti, </b>-ta (-ti), snū́do. <span class="explanation">imti snausti: </span> </span> Tesnū́stie jis, kolei prasnūs. Arkliams prisnūdus, anie taip pat pradėjo snūsti. Šitai sargas Izraelio nei miegt, nei snūsta. <br/><b>apsnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek užsnūsti: </span> Ažumiegmi, apsnūstu. Apsnū́do jis besėdėdamas. Pareita namo, valgyta i apsnū́sta. Apsnū́sta beganydamas arklius, tai paskui nė vieno neranda. Linkt linkt galvą ir apsnū́do. Apsnū́do visos ir pamigo. Tada ponas buvo apsnūdęs. Šitai neapsnūs nei užmigs. Vaikščioja kaip apsnū́dęs. Miegą apsnū́dau beverpdama. Paleidau žirgelį, apsnūdau miegelį. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti mieguistam, apsiblausti: </span> Kol' tu šiandiej toks apsnū́dęs? <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti neveikliam: </span> Apkempėti, visiškai apsnūsti neleido pats gyvenimas. Kas sykį apsnūdo, kilti nebegali. <br/><b>įsnū́sti</b>. <span class="explanation">įmigti: </span> Vienas atsigulęs tuoj įsnūdo. Sigutė verpia, įsnūsta, krūptelėdama pabunda ir vėl įsnūsta. <br/><b>nusnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusnausti, numigti: </span> Akys merkias – reikia nusnū́st minutėlę. Šiandie par pietus gerokai nusnū́dom. Pati dieną atsiguli, kai zuikys nusnū́sti. <br/>2. <span class="explanation">būti apsnūdusiam, neveikliam: </span> Nusnū́dę žmonys, iš anų nieko neužrašysi. <br/>3. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Kai tėvas nusnùs, tai i dukteriai nutekuolei žemės klius. <br/><b>pasnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasnausti, snustelėti: </span> Nejuto, ar ilgai pasnūdusi, kaip Jonelis ėmė žadinti. <br/>2. <span class="explanation">imti snausti: </span> </span> Snūdo pasnū́do ir ažumigo. O betrunkant svotui, pasnūdo visos ir užmigo. <br/>3. <span class="explanation">pamigti. </span> <br/><b>pérsnūsti</b>. <span class="explanation">truputį nusnūsti, numigti: </span> Persnūdęs vėl jojo žiūrėt. <br/><b>piesnū́sti</b>. prisnūsti: Aš pysnū́dau. <br/><b>prasnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusnūsti, numigti: </span> Važiuodamas prasnū́dau valandelę, tai ir visas miegas. Nebuvo kur parvirsti, eidamas kur prasnū́dai. Ūkininkas, prasnūdęs pirmą miegą, dar labai nenorėtų keltis. <br/>2. <span class="explanation">atbusti: </span> Ans prasnūdęs nunešęs padavė laišką kunigaikščiui. <br/><b>prisnū́sti</b>. <span class="explanation">truputį užmigti, užsnūsti: </span> Atsigulk ir prisnū́sk kiek pogulio. Po pietų būtų gerai valandėlę prisnū́st. Oi reikia saugot: prisnū́dai – žiūrėk, jau karvės ir vasarojuj. Žalia zylelė pasprūdo, jauna mergelė prisnūdo. Dangaus pakraščiuose prisnūdę debesėliai pamažu kilo į viršų ir sklaidėsi. <br/><b>susnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užmigti: </span> </span> Tik susnū́dau i vė nubudau. Tam čėse. susnū́sta mano. Dar akių nesuniaukė, saldžiuoju miegeliu nesusnūdo, kai vėl užgirdo didį balsą. Par visą naktį nemiegojo, nu ant rytą biškį susnūdo. Miegužiu ji susnūdus, tingužiu surūgus. Ačiū Dievui, kad susnūdau, o tau, mote, kad nubudau. Tarp ošiančių miškų susnūdę ežerai. <br/>2. <span class="explanation">visiems sumigti: </span> Besipasakodami ir susnūdo. Susnū́do visi nu auštant. <br/>3. <span class="explanation">būti apsnūdusiam, apsiblaususiam, neveikliam: </span> Jis amžinai susnū́dęs ir sutingęs. Susnūdus kai musė priš lytų. Susnū́dę kontoro [je] visi sėda. Veislinė kiaulė turi būti ramaus būdo, bet gyva, ne susnū́dusi. <br/><b>užsnū́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užmigti: </span> </span> Supk kūdikį, kol užsnūs. Mano ažusnūsta būta, matai. Aš liūbu į linų pėdą įsikibusi ir užsnūsu. Bešvintant užsnūdo Jonienė valandėlę, o saulei tekant jau buvo kelyje. Užsnūdo kaip zuikis pri kelmo. Mergelė saldžiai užsnū́do. Limijoną ravėdama ir užsnū́dau an lapelio. O kaip jaunikis užtruko ilgai su atėjimu savo, visos užsnūdo ir užmigo. Neužsnūs ponas tas. Ir vėjas nurimo, ir jūrė nutilo, ir giria užsnūdo gardžiai. Paleidžiau žirgelį, užsnūdau miegelį. <br/>2. <span class="explanation">būti be gyvumo, apsnūdusiam, apsiblaususiam: </span> Be tavęs visas balius užsnū́dęs. Paseno, užsnū́dusi paliko boba. Jie neužsnū́dę <span class="explanation"> (apsukrūs) </span> žmonės. Užsnūdę jie, be garsių žygių amžių praleidę. <br/>3. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Mirė senukas lengvai, užsnūdo, ir tiek. Turime sergėtis, idant neužsnūstumbime nuodėmėje. Apmišviesk akis …, kad neužsnūsčia amž [i] na tamsybe.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.