šokénti, -ẽna, -ẽno
1. šokinti
1. Kol šokenì [vaiką],
tyli.
2. šokinti 4: Kai žmogus tylia, tai visi ir šokẽna. Šokẽna marti anytą. Ana. ir mane šokẽna.
3. versti šokinėti: Peliūtę kačiukas šokẽna (žaidžia pasigavęs, mėto) . judinti, krutinti: Innešk vazonus, ba nulauš vėjas – šokẽna lapus.
4. šokinti 5: Regi, kap ją šokẽna! Katroj patinka, tai šokẽna. Bernai jos (jas) šokẽno visi iš eilios.
apšokénti. apšokti 7: Padėjai labai karštai ir apšokenaĩ girą.
atšokénti. iki valios prišokdinti: Kiek jos (jas) atšokẽno, kad visos šlapios buvo.
iššokénti. iššokinti 3: O šokt – visas iššokẽno.
nušokénti. nušokinti 1: Šokenkit šokenkit, kol nušokénsta.
pašokénti. pašokdinti:
1. Maža ką bernas pašokẽna – nebijok, kai jam reiks, ras anas. Pašokénk tu Oną – net sąla, žiūrėdama in kitus. Anas jos nigdi nepašokẽna.
2. Pašokeñs ją tėvas su pančiu. Ateisi tu pas man' duonos prašyt, tada aš tave pašokénsiu.
apliñk kačérgą pašokénti pakomanduoti, pavarinėti: Ana nori da marčias apliñk kačérgą pašoként.
prašokénti. pirmą kartą išvesti šokti (jaunąją): Kad prašokéndavo jaunąją, tai leisdavo guogiam šokt.
prišokénti
1. prišokinti 2: Dar jauna esmi, prišokéns, kiek tik norėsi.
2. prišokinti 3: Anas kai parvažiuoja girtas namo, tai visus prišokẽna.
sušokénti. sušokdinti 2: Prieš siuvimą reikia gelumbė sušoként. Sušokẽno skūrą, tai nei autuvas panašus in autuvą, nei darbas in darbą.
užšokénti
1. užšokinti 1: Dūdorius kad pradė [jo] grot i ažušokẽno velnią.
2. nugalabyti, verčiant krutėti, šokinėti: Katė šokeno šokeno, dėlto ir ažušokẽno pelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.