.
sõminti (-yti), -ina, -ino
1. tvoti, trenkti, kad nurimtų, nešėltų: Kad pradėsiu sõmyt, tai tu žinosi!
2. liautis smarkauti, šėlti, ramintis: Sõmykis, ba gausi diržu!
apsõminti
1. apmušti, apkulti, kad nurimtų, nešėltų: Jau vieną apsominau, jau daugiau nesibruks. Tegul jis į mane palįs, tai aš jį tuojau apsõmysiu. Tokį jautį tik lazda apsõmysi.
2. liautis smarkauti, šėlti, nurimti: Vaikai, apsisõmykit! Jam už šūkalojimus kad dav [ė] bernai, tai greit apsisõmino.
nusõminti.
1. smūgiu partrenkti, apsvaiginti: Tik per plauką likai gyvas, būt nusõminęs. Iš karto nusõmino, vyras nei krust. Išnyk man iš akių, kad nenusominčiau! Nusõmino kap šunį.
2. nuraminti mušimu smarkaujantį, šėlstantį: Aš tuoj juos nusõmysiu.
užsõminti. užduoti, užkirsti: Aš jam gerai užsõminau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.