spañgti, -sta, -o.
1. darytis spangam, akti.
2. mirti: A tu spangstì jau, t. y. dvesi.
apspañgti. pasidaryti spangam, apakti, apžlibti: Per girią ėjo asilas apspangęs. Tas mūs arklys visai apspango. Vyras labai verkė savo pačios ir apspango. Apspangęs nuo blizgalų. Apspangaĩ, kad kelio nebematai?! Apspangaũ, nė grybo neįžiūriu. Vėtros apkurtę, vėtros apspangę dūkti neliauja. Vaikštai kaip apspañgęs. apkiausti, aptižti. Da i šiandie biskį apspañgęs – buvau įsigėręs.
nuspañgti. galą gauti, nudvėsti: Ans nuspañgs, t. y. padvės.
paspañgti. kiek apakti, apžabalti: Kažkoks stiprumas muša pro nosį, net akys paspangsta, ir visą nupurto.
praspañgti. pradėti žiūrėti. . Aguonas dar nerauk, pakol nepraspañgusios (neatsivėrė jų galvose plyšeliai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.