apspeisti

.
speĩsti, speĩčia, speĩtė

1. stoti iš visų pusių, supti: Jį speĩčia kampe. Veizam – speĩta visą lauką. Paskui ilga juosta, nelyginant vilką speistų, sulindę krūmuosna.

2. telktis į būrį, burtis, spiestis: Speičiame visi į vieną, kaip daryti.

3. spirti, smarkiai reikalauti: Jinai speičia mane gerti, duoti ėsti. Speĩčia ir mañ prie visokių darbų. Speĩsk, i turia padėti rugius nupjauti. Aš todėl ir nedirbu, kad jūs mane tei speĩčiat. Piningų taip reik: ėmė speĩsti skolą. Maištinykai, baisiai grasydami, speitė parodyti, ką valgė.
apspeĩsti, apspeĩčia, àpspeitė.

1. apstoti, apsupti: Apspeĩsdavo girią i gaudydavo [partizanus]. Būdavo, apspeičiam meitėlį, pasigaunam i raiti josma. Apstoju, apgulu miestą, apspeičiu. Vaisku apspeĩsti, apsiausti. Ir susitarė pulkais apspeisti iš visų pusių Lietuvą. Laivais apspeisiu šio pusiausalio krantus! Apspeĩtę nykštukėlį klausinėjo, ką tik padaręs?

2. aptraukti, apsiausti: Ką tinklu apspeĩsti. Dievas … mane savo medžiojimo tinklu apspeitęs.
prispeĩsti, prispeĩčia, prìspeitė.

1. užstojus priremti, prispausti: Prispeĩsk į kertę, kad negautum išeiti. Prie sienos prìspeistas. Jis būtų pabėgęs, bet prìspeitėme prie tvoros ir sugavome. Prisispeitęs Marcę prieangy nuo širdies kalbėjo.

2. priversti, prispirti: Prìspeitė duoti magaryčių, ir turėjau duoti. Juk aš jį būčia prispeĩtęs dirbt. Jis prisispeĩtęs prašo, kad tik neičiau. Jis čia man siūlo, šneka prisispeĩtęs.
prie síenos prisispeĩsti griežtai pareikalauti, priversti: Jei kartais tardytojas, mitriai beklausinėdamas, prisispeisdavo jį, teip sakant, prie sienos, tai jis stačiai atrėždavo: „Nieko nežinau“.
suspeĩsti, suspeĩčia, sùspeitė.

1. apsupus, suvarius priremti: Suspeĩtęs gyvuolius į kampą dvasino. Jį sùspeitėm iš visų šalių. Juodkalniškiai … pergalėti ir savo kalnynuose labai suspeisti esą. Tasai ant klojimo kampe lyg suspeistas stabterėjo.

2. priversti: Galėtų da labiau suspeĩst.

3. susispiesti, susiburti, susigrūsti: Visi susispeĩtę būry. Arkliai susìspeitė į kampą, da tvorą išlauš.
užspeĩsti, užspeĩčia, ùžspeitė.

1. užstojus, užvarius sulaikyti, neleisti eiti: Užspeitė jis mane į kertę, ir negalėjau išsprukti. Užspeičiau kelią. Šunį sodo kampe ùžspeitė. Būt užspeĩtę su kančium į kampą. Tas piemuo laiko gyvolius užspeĩtęs pry vartų. Žiūrėkime, kad nebūtume užspeisti bemiegą, sekime kitų tautų gyvenimą. Jį užsìspeičiau į kampą ir daviau ausų. Nusisukčiau linų lyną, užsispeĩsčiau kampe vyrą.

2. priversti, prispirti: Užspeičiau eiti. Tai paskui jį ùžspeitė, i pasisakė, kur buvo. Užspeĩsk, tegu grąžina skolą.

3. užspęsti, užtraukti: Rodos, teip gerai ùžspeitė tinklą, o ištraukė – nė dyglės.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>speĩsti, </b>speĩčia, speĩtė<br/>1. <span class="explanation">stoti iš visų pusių, supti: </span> Jį speĩčia kampe. Veizam – speĩta visą lauką. Paskui ilga juosta, nelyginant vilką speistų, sulindę krūmuosna. <br/>2. <span class="explanation">telktis į būrį, burtis, spiestis: </span> Speičiame visi į vieną, kaip daryti. <br/>3. <span class="explanation">spirti, smarkiai reikalauti: </span> Jinai speičia mane gerti, duoti ėsti. Speĩčia ir mañ prie visokių darbų. Speĩsk, i turia padėti rugius nupjauti. Aš todėl ir nedirbu, kad jūs mane tei speĩčiat. Piningų taip reik: ėmė speĩsti skolą. Maištinykai, baisiai grasydami, speitė parodyti, ką valgė. <br/><b>apspeĩsti, </b>apspeĩčia, àpspeitė. <br/>1. <span class="explanation">apstoti, apsupti: </span> Apspeĩsdavo girią i gaudydavo [partizanus]. Būdavo, apspeičiam meitėlį, pasigaunam i raiti josma. Apstoju, apgulu miestą, apspeičiu. Vaisku apspeĩsti, apsiausti. Ir susitarė pulkais apspeisti iš visų pusių Lietuvą. Laivais apspeisiu šio pusiausalio krantus! Apspeĩtę nykštukėlį klausinėjo, ką tik padaręs? <br/>2. <span class="explanation">aptraukti, apsiausti: </span> Ką tinklu apspeĩsti. Dievas … mane savo medžiojimo tinklu apspeitęs. <br/><b>prispeĩsti, </b>prispeĩčia, prìspeitė. <br/>1. <span class="explanation">užstojus priremti, prispausti: </span> Prispeĩsk į kertę, kad negautum išeiti. Prie sienos prìspeistas. Jis būtų pabėgęs, bet prìspeitėme prie tvoros ir sugavome. Prisispeitęs Marcę prieangy nuo širdies kalbėjo. <br/>2. <span class="explanation">priversti, prispirti: </span> </span> Prìspeitė duoti magaryčių, ir turėjau duoti. Juk aš jį būčia prispeĩtęs dirbt. Jis prisispeĩtęs prašo, kad tik neičiau. Jis čia man siūlo, šneka prisispeĩtęs. <br/><b> prie síenos prisispeĩsti</b> <span class="explanation">griežtai pareikalauti, priversti: </span> Jei kartais tardytojas, mitriai beklausinėdamas, prisispeisdavo jį, teip sakant, prie sienos, tai jis stačiai atrėždavo: „Nieko nežinau“. <br/><b>suspeĩsti, </b>suspeĩčia, sùspeitė. <br/>1. <span class="explanation">apsupus, suvarius priremti: </span> Suspeĩtęs gyvuolius į kampą dvasino. Jį sùspeitėm iš visų šalių. Juodkalniškiai … pergalėti ir savo kalnynuose labai suspeisti esą. Tasai ant klojimo kampe lyg suspeistas stabterėjo. <br/>2. <span class="explanation">priversti: </span> Galėtų da labiau suspeĩst. <br/>3. <span class="explanation">susispiesti, susiburti, susigrūsti: </span> Visi susispeĩtę būry. Arkliai susìspeitė į kampą, da tvorą išlauš. <br/><b>užspeĩsti, </b>užspeĩčia, ùžspeitė. <br/>1. <span class="explanation">užstojus, užvarius sulaikyti, neleisti eiti: </span> Užspeitė jis mane į kertę, ir negalėjau išsprukti. Užspeičiau kelią. Šunį sodo kampe ùžspeitė. Būt užspeĩtę su kančium į kampą. Tas piemuo laiko gyvolius užspeĩtęs pry vartų. Žiūrėkime, kad nebūtume užspeisti bemiegą, sekime kitų tautų gyvenimą. Jį užsìspeičiau į kampą ir daviau ausų. Nusisukčiau linų lyną, užsispeĩsčiau kampe vyrą. <br/>2. <span class="explanation">priversti, prispirti: </span> </span> Užspeičiau eiti. Tai paskui jį ùžspeitė, i pasisakė, kur buvo. Užspeĩsk, tegu grąžina skolą. <br/>3. <span class="explanation">užspęsti, užtraukti: </span> Rodos, teip gerai ùžspeitė tinklą, o ištraukė – nė dyglės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.