spiñdinti (-yti), -ina, -ino. spìndinti. spindėti:
1. Žiburį spiñdinti. „Varpas“ kėlė aikštėn ir spindino visuomenei tas sroves.
2.
apspiñdinti
1. apspindėti. Reikia, kad [pamokslininkas] pasikeltų aukščiaus už visus žemės, svieto ir proto reikalus, apspìndindamas apsakomąjį daiktą skaisčiausiomis šviesybėmis tikėjimo.
2. imti spindėti, gražiai atrodyti: Kaip puikiai apsispìndino nuplautas sūris.
atspiñdinti
1. atspindėti 1: Vanduo atspindino visą žvaigždžių sietyną.
2. atspindėti 3: Jo uždavinys yra veikalo turinį atspindinti ir todėl dažnai žodžių reikšmę svarbinti. Reikėtų iš tų rinkinių ir dainų bei pasakų mokiniams pranešti ir parodyti, kaip tautos manymas ir jausmas čia atsispindina.
įspiñdinti. įžiebti: Įspiñdyk žiburį, tegu žybso, iki jie ateis iš kluono.
nuspiñdinti.
1. padaryti spindintį, šviečiantį: Miesto šaligatvių medžiai, sūdriai sužaliavę, blizgėjo saulės nuspindintais lapais.
2. nublizginti, nušveisti: Nuspindinti langus. Nuspindinę batus nuvažiavom.
paspiñdinti. paspìndinti. kiek pašveisti, pablizginti.
užspiñdinti. uždegti, užžiebti: Reikė užspiñdyti žiburį. Užsispiñdyk žiburį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.