splė̃sti, splẽčia, splė̃tė.
1. daryti platesnį, plėsti.
2. didėti, apimti vis daugiau, sklisti, plisti: Ugnis negalėjo toliaus splėstis. Ugnis pradėjo splėstis. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi. Evangelija splečiasi labai gražiai.
3. skėsti, tiesti į šalis: Sparnus splė̃sti. Pirštus splė̃sti.
4. skleistis: Lapas splẽčias.
5. skleisti platyn, šakoti: Medis splẽčia savo šakas. Garstyčių medis šakų įgavo ir pradėjo splėstis.
6. stiprinti, intensyvinti (balsą): Balsą vis stipresniu daryti, splė̃sti.
apsplė̃sti, àpsplečia, àpsplėtė. apimti daugelį, apiplėsti: Ugnis … visą padvariją … liepsnomis apsplėtė. Jie yra apsplėtę savo susirinkimais visą Prūsų Lietuvą. Ugnis … greitai apsisplėtė.
atsplė̃sti, àtsplečia, àtsplėtė. vėl išplėsti.
išsplė̃sti, ìšsplečia, ìšsplėtė.
1. padaryti platesnį, išplėsti. .
2. išaugti, padidėti: Su laiku Lietuvos pilys augo, išsisplėtė ir pavirto į miestus.
3. ištiesti į šalis, išskėsti: Pirštus splėsti; išsplė̃sti. Su išsplėstomis rankomis jį pasveikino. Paukščiams sparnus išsplečiant, pamatė ji, kad jų plunksnos juodos buvo. Kad kritau, ir splėste išsìsplėčiau ant žemės.
4. ištiesti, išskleisti: Nežinančiuosius mokina žaką išsplė̃tus laikyt. Karūną (vėliavą) išsplė̃sti.
5. plačiai išauginti, išskleisti: Medis … savo šakas išsplėtęs į visą svietą. Medis išsisplečia. Tas medis … augo ir išsisplėtė ir dar auga ir splečias, ir augs ir splėsis.
6. išplisti, pasklisti: Dvasė Dievo išsìsplėtė ant vandenių. Atnešė marus, kurie viso [je] Lietuvo [je] ir Žemaičiūse išsisplėtė.
užsplė̃sti, ùžsplečia, ùžsplėtė. apjuosti, apsupti, užplėsti.
užsplėstai. Gruntai arba gyvatos, kurie … nuo edelmoniškų gruntų visiškai užsplėstai gul, bus … kiemui priskirti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.