apspurti

.
spùrti, spū̃ra (-sta, spuñra), -o.

1. irti iš krašto, brigzti, skarti: Kelnės spūra (atspūra, atspuro) ; kraštai nusitrina, siūlai lenda. Rankogaliai spurę ir nuspurę. Atsiūlėk skarelę, kad teip labai nespurtų.

2. eiti atplaišomis, šerpetoti: Galas baslio spùrsta nuo badymo prie griovimo mūrų.

3. darytis apspurėliu, eiti skurdyn, nusigyventi: Jųjų giminė spuñra, t. y. apspurėliais tampa.
apspùrti.

1. apibrigzti, apskarti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas, kiek apspuręs. Kepurė jam apspùrus. Kelnelės apspurę, trumpos lig kelių. Iš nedrąsaus, apspurusio siuvėjėlio Apnaro pasidarė ponas Apnaras. apirti, aplūžti: Trobos [atrodė] labiau sunykusios, apspurusios. Vieškeliu nuriedėjo apspurusi, be lingių brička.

2. apsipešioti, pašiurti: Iš senos liepos nerangiai plasnodamas pakilo apspuręs vanagas. Vištos be gaidžio vaikščioja apspùrę.

3. pasidaryti apspurėliu, nusigyventi: Petras apspùręs: reikia trobos statyt, o čia nėra iš ko.
atspùrti.

1. atbrigzti, atskarti: Atskuręs jo skvernas, t. y. atitrūkęs, atspùręs. Atspùro rankovės. Atsiūlėk mazgylį, bo atspur̃s. Atspùrę kraštai. Ko čia atspùrusiom drapanom vaikščioji, kaip neturėdamas geresnių! Galas šniūro atspuro. Man suplyšo sermėgėlė, atspùrę kelnelės. | Yra pas mum žąsų atspurėlių: jų plūksnos atspùrsta. Sijonai vilksas pagal žemę, greit atspùrsas.

2. nueiti atplaišomis, atšerpetoti: Dalbos galas atspùręs nuo vertimo, badymo akmenų, t. y. į kerpes išėjo. Pirštai atspū̃ra nuo darbo, nuo bulbų rinkimo, nuo ėmimo.
nuspùrti.

1. prairti iš krašto, nubrigzti: Par didelį darbą nušliurus: drabužiai nuspùrę, šlapi. Kas te, kad ilgos kelnės, – vis tiek nuspur̃s. Par metus paltas visai nuspùro. Rankovių galai nuspùro. Jos nuspuręs sijonėlis, apdulkėjus skarytėlė. Sermėgos nuplyšę kaip ubagėlių, kelnelės nuspurę lig kelių. Nuplyšo, nuspuro Jokūbo kepurė, lopas ant lopo pasišiaušė. nešioti apdėvėtus drabužius: Nusipirk, apsitaisyk, nebūk nuspùręs.

2. nušerpetoti, nupleišėti: Galas baslio nuspùręs nuo badymo akmenų.

3. apsipešioti, nušiurti: Pašaliais nuspurusios, nusipešusios vištelės slankioja. Šeši baužais šalmais apsivožę žandarai valkiojosi netoliese kaip nuspurę gaidžiai. | Ans visai nuspùręs (sumenkęs, apsilpęs) .

4. pasidaryti skurdžiam apleistam: Ūkis visai nuspuro – nemokėjo žmogus tvarkytis.
paspùrti. truputį atspurti: Drabužis kai kur jau paspùręs.
suspùrti.

1. iširti iš krašto, subrigzti: Jo drabužiai buvo suplyšę, suspurę.

2. pasidaryti suplyšusiam, sudriskusiam. apšepti, apdilti: Jo troba jau suspùro.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apspurti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv