sravė́ti, srãvi (srãva. -ė́ja;), -ė́jo (srãvo).
1. sunkiantis tekėti, srūti, plūsti: Abu eina ten, kur sravi iš kalno šaltinis. Brangvynas ne vanduo, iš žemės nesravėja. Ir tapęs est prakaitas jo kaip šlakai kraujo, srãvančio žemėn. Kačeig didei sravėjo kraujo ir žaizdos skaudėjo. Krauju sravąs. Ir josios kulnį patropyjo tei [p],
kad kraujas sravėjo. Jis … yra neišsemiamoji versmė meilės, kuri … nepaliauja … sravėti.
2. sroventi, bėgti. Spėriai spėriai sravi upė. Vanduo ir žemėje kaip kraujas gyslosa sravėja. Teka upelė, krauju sravėjo, po manim jaunu žemė drebėjo.
3. eiti, bėgti. Veikiai veikiai dienos sravi.
apsravė́ti, àpsravi, -ė́jo.
1. aptekėti, apibėgti: Miesto mūrai buvo krauju apsravėję ir aplipę.
2. aplieti kuo srūvančiu: Jie buvo su versme gyvasties vandens … apsravėti. Dabok, kaip apsravėtas, jo kūns yr aptekėtas prakaitu kruvinu. Jau jų. kūnai buvo krauju apsravėti.
įsravė́ti, į̃sravi, -ė́jo. įsroventi, įtekėti, įbėgti: Ak, kad į širdį manąją tas prakaitas kruvinas įsravėtų.
išsravė́ti, ìšsravi, -ė́jo. išsroventi, ištekėti, išbėgti: Vandens daug upėms išsravėjo.
nusravė́ti, nùsravi, -ė́jo.
1. sunkiantis nutekėti: Tas [alus] nusravė́s [per šiaudus, įklotus į kubilo dugną] – tas švarus.
2. nusroventi, nutekėti, nubėgti.
pasravė́ti, pàsravi, -ė́jo. imti sroventi, srūti: Aukštas dangus raudonuoja nuo šūvių smarkybės, ir nuo kraujo pasravė́jo upelių daugybės.
pérsravėti. persroventi, pertekėti, perplūsti.
prasravė́ti, pràsravi, -ė́jo.
1. pradėti kraujuoti. Prasrãvo nosis.
2. prasroventi, pratekėti.
prisravė́ti, prìsravi, -ė́jo. pilnam pribėgti, pritekėti, prisroventi.
susravė́ti, sùsravi, -ė́jo. viskam sutekėti, subėgti. . Visokie čia klausimai, uždaviniai ir atsiliepimai susravėjo (suplaukė, susikaupė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.