stagarúoti, -úoja, -ãvo. stàgaruoti, -uoja, -avo, stãgaruoti.
1. darytis padaigotam: Žąsiukas jau stagarúo [ja],
t. y. dygsta jam stagarai. Stagarúojas viščiukai, jau tokie stagarai auga. Gaspadorius vėl žada griauti klojimą, o jo. vaikai ką tiktai stagaruojas.
2. dvėsti, gaišti, stipti. Nukrito ožka nuo jaujos ir stàgaruojas.
3. mirti: Jau laikas i ma [n] stàgaruotis. Toks senas, o dar nesistàgaruoja.
4. gyliuoti, zylioti, lakstyti, nerimti: Labai karšta, karvės stagarúo [ja]. Karvės kaip prisėstos stagaruo [ja] par alksnynus.
5. rinkti stagarus: Išbėgusi stagarãvusi po krūmalius.
6. styroti: Nugaroje stagaravo įbestas peilis.
7. mostaguoti, mojuoti.
8. greitai eiti, lėkti, dumti.
apstagarúoti.
1. apaugti stagarais, padaigomis: Žvirblio vaikai vos apstagaravo. Žąsineliai jau apsistagarãvę. Toks neapsistagarãvęs (jaunas, nesubrendęs) – ko skuba žanyties.
2. apaugti gyvaplaukiais: Berniokas, matyt, dar jaunas: vos tik apstagaravusi panosė. Nusiskusk barzdą – ar eisi [į svečius] apstagarãvęs (apšepęs) . Apstagaravęs kaip apžindžio negavęs.
3. praturtėti: Apsistagarãvę žmonys, labai prakvešę.
atstagarúoti. greitai ateiti, atlėkti, atidumti: Ko jūs čia atstagarãvot?
nustagarúoti.
1. nudvėsti, nugaišti, nustipti: Apžindžio negavo ir nustagarãvo. Mūsų šuva nusistagarãvo. Baisiai sena ta kumelė, greit gali nusistàgaruoti. Krito tas viščiukas ir nusistàgaravo prie kojų.
2. numirti: Ragana … parsivilko namon ir namie nustagaravo. Ta boba tai nusistagaruõs greit. Aš maniau, kad tu seniai būsi nusistàgaravęs.
3. zyliojant nulėkti: Visos karvės nustagarãvo į mišką.
parstagarúoti. parlėkti zyliojant: Parstagaravo karvės, uodegas užrietę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.