.
stambė́ti, -ė́ja, -ė́jo. augti į stambus, kietėti: Nenuėsta žolė sensta, stambėja.
apstambė́ti. pasidaryti nerangiam, nevikriam: Kūdesnis, tai ir apstambė́jo.
išstambė́ti.
1. išaugti į stambus: Išstambė́jo visi barbarai (rabarbarai) .
2. pasidaryti kietam, sudiržusiam: Svogūnų laiškai išstambė́ję.
sustambė́ti. išaugti į stambus, sukietėti: Viksvos da nesustambė́ję, da suės. Sustambė́jus žolė. Šerti sustambėjusius ir atbukusius jausmus mužiko patriotiškomis giesmėmis yra vis tiek, kaip dainuoti dainą kelmui medžio. Dabar sustambė́ję (sužiaurėję) žmonės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.