stė̃bti, -sta, -o. stingti iš nuostabos, netikėtumo, stulbti.
apstė̃bti. kiek nustėrti: Pamatęs namus degant, iš karto tik apstėbaũ, negaliu nė pakrutėt.
nustė̃bti. nustėrti: Nustėbaũ išsigandęs, sustojau kap negyvas, negalėdamas pakrutint nei rankų, nei kojų. Nustėbo rankelės kaip žagarėliai.
užstė̃bti. sustingti: Norėjo sumeluoti bajoras, bet jauna pati taip meiliai jam į akis pažiūrėjo, jog liežuvis užstėbo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.