apstelbti

.
stel̃bti, -ia, -ė

1. augant užstoti šviesą, smelkti, gožti: Medis stelbia diegus, žolę, kad apgožta auga, t. y. smelkia. Daržus jau visai žolės stel̃bia. Tie tavo arbūzai skleidžia, bulves stel̃bia. Žirniai avižas stel̃bia. Tarp dičkių augo visų stelbiamà.

2. daryti prastai girdimą, matomą, jaučiamą, slopinti: Tik protarpiais Sabaliaus žodžius stelbė karininkų šūkiai. Prašvis neilgai trukus, mėnulį stelbia jau aušros šviesa. Vaikiškai tyrą meilę motinai pamažu stelbė suaugę draugai, šelmiški mergaičių žvilgsniai.

3. vadėtis, stalbti: Stel̃bia alus, t. y. nuvėsta. Bestovėdamas alus stel̃biasi. netekti energijos, rimti: Ta merga stel̃bias ir tuo nusistelbs visai, nudūks.
apstel̃bti, -ia, àpstelbė. užgožti: Apstel̃bia jurginės visą smulkmę.
išsistel̃bti, -ia, išsìstelbė. išsikvėpti, išsivadėti: Krienai visai išsistel̃bę. Bestovėdama ta gira ir išsistel̃bia. Užkimšk vaistų kamštį gerai, kad neišsistel̃btų.
nustel̃bti, -ia, nùstelbė.

1. neleisti tarpti, nusmelkti, užgožti: Medis nùstelbė žoles, t.  y. užgožia, nusmelka. Dideli, tankūs medžiai nùstelbė eglaitę. Žolės nùstelbė gėles. Jurginai ir rūtas nustel̃bs. Tą vyšnaitę tos žolės jau visai baigia nustel̃bt. Ta štarkesnė – tave nùstelbė (pralenkė, padarė nežymią) . Ona visas mergas nùstelbė. Ar tik nebus šeima ir jo poetinius bandymus nustelbusi (sutrukdžiusi jiems pasireikšti) . Visi kiti luomai yra bajorų nustelbiami. Žolynas nusistel̃bęs, t. y. nusmelgtas.

2. padaryti negirdimą, nebejaučiamą, nuslopinti: Orkestras nùstelbė dainininkų balsus. Motoro ūžesys nustelbė jos balsą. Gerai laikomų tvartų kvapą tuojau nustelbė smagus šieno kvapas. Žalia pievų spalva nustelbia visas kitas. Jo širdies balso niekas negalėjo nustel̃bti. Šitas mintis nustelbė kitas siaubas: juk ji niekad nepalikdavo vaiko vieno. Ar nebus jis nukritęs nuo kėdės?

3. netekti stiprumo, kvapo, skonio, nusivadėti, nudūkti, nustalbti: Nustel̃bęs gėrimas. Alus nusistelbia, kad pastovi, t. y. nudūksta, nuvėsta. Nusistelbęs alus. Nusistelbęs gėrimas. Atnešei tokio nusistel̃busio alaus, lyg neturėjai geresnio. Šita degtinė jau nusistel̃bus, išgaravęs jos stiprumas. Pabuvo atkimšta butelka, i kvepalai nusìstelbė. | Valgykit, prapjauta dešra nusistel̃bs. Tai nusistel̃bę barščiai, tik vanduo tykšo. Nusistel̃bę kopūstai [statinėje]. netekti energijos, nurimti: Nusistelbė merga, t. y. nudūko. Kartais net senai nusistelbę geismai vėl sukyla.
pristel̃bti, -ia, prìstelbė. prislopinti. .
užstel̃bti, -ia, ùžstelbė.

1. užgožti, nusmelkti: Kur medžiai užstel̃bia, niekas neauga. Usnys visai ùžstelbė tavo linus. | Didumas žemės … užstelbia kad ir didžiausius kalnus. Moterims nuo amžių įkalbamas nusižeminimas tikrai įstengė jose guodonę pačios savęs užstelbti. Jie stengėsi bet kokiu būdu užstelbti žmonių norus.

2. padaryti negirdimą, nematomą, nejuntamą, nuslopinti: Tik kažkoks neaiškus garsas išsprūdo, bet ir tą užstelbė vėjuota naktis. Tą mūsų visuomenės balsą užstelbė labiausiai dvarininkų tradicijos.

3. nusivadėti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>stel̃bti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">augant užstoti šviesą, smelkti, gožti: </span> Medis stelbia diegus, žolę, kad apgožta auga, t. y. smelkia. Daržus jau visai žolės stel̃bia. Tie tavo arbūzai skleidžia, bulves stel̃bia. Žirniai avižas stel̃bia. Tarp dičkių augo visų stelbiamà. <br/>2. <span class="explanation">daryti prastai girdimą, matomą, jaučiamą, slopinti: </span> Tik protarpiais Sabaliaus žodžius stelbė karininkų šūkiai. Prašvis neilgai trukus, mėnulį stelbia jau aušros šviesa. Vaikiškai tyrą meilę motinai pamažu stelbė suaugę draugai, šelmiški mergaičių žvilgsniai. <br/>3. <span class="explanation">vadėtis, stalbti: </span> Stel̃bia alus, t. y. nuvėsta. Bestovėdamas alus stel̃biasi. <span class="explanation">netekti energijos, rimti: </span> Ta merga stel̃bias ir tuo nusistelbs visai, nudūks. <br/><b>apstel̃bti, </b>-ia, àpstelbė. <span class="explanation">užgožti: </span> Apstel̃bia jurginės visą smulkmę. <br/><b>išsistel̃bti, </b>-ia, išsìstelbė. <span class="explanation">išsikvėpti, išsivadėti: </span> Krienai visai išsistel̃bę. Bestovėdama ta gira ir išsistel̃bia. Užkimšk vaistų kamštį gerai, kad neišsistel̃btų. <br/><b>nustel̃bti, </b>-ia, nùstelbė. <br/>1. <span class="explanation">neleisti tarpti, nusmelkti, užgožti: </span> Medis nùstelbė žoles, t.  y. užgožia, nusmelka. Dideli, tankūs medžiai nùstelbė eglaitę. Žolės nùstelbė gėles. Jurginai ir rūtas nustel̃bs. Tą vyšnaitę tos žolės jau visai baigia nustel̃bt. Ta štarkesnė – tave nùstelbė <span class="explanation"> (pralenkė, padarė nežymią) </span>. Ona visas mergas nùstelbė. Ar tik nebus šeima ir jo poetinius bandymus nustelbusi <span class="explanation"> (sutrukdžiusi jiems pasireikšti) </span>. Visi kiti luomai yra bajorų nustelbiami. Žolynas nusistel̃bęs, t. y. nusmelgtas. <br/>2. <span class="explanation">padaryti negirdimą, nebejaučiamą, nuslopinti: </span> Orkestras nùstelbė dainininkų balsus. Motoro ūžesys nustelbė jos balsą. Gerai laikomų tvartų kvapą tuojau nustelbė smagus šieno kvapas. Žalia pievų spalva nustelbia visas kitas. Jo širdies balso niekas negalėjo nustel̃bti. Šitas mintis nustelbė kitas siaubas: juk ji niekad nepalikdavo vaiko vieno. Ar nebus jis nukritęs nuo kėdės? <br/>3. <span class="explanation">netekti stiprumo, kvapo, skonio, nusivadėti, nudūkti, nustalbti: </span> Nustel̃bęs gėrimas. Alus nusistelbia, kad pastovi, t. y. nudūksta, nuvėsta. Nusistelbęs alus. Nusistelbęs gėrimas. Atnešei tokio nusistel̃busio alaus, lyg neturėjai geresnio. Šita degtinė jau nusistel̃bus, išgaravęs jos stiprumas. Pabuvo atkimšta butelka, i kvepalai nusìstelbė. | Valgykit, prapjauta dešra nusistel̃bs. Tai nusistel̃bę barščiai, tik vanduo tykšo. Nusistel̃bę kopūstai [statinėje]. <span class="explanation">netekti energijos, nurimti: </span> Nusistelbė merga, t. y. nudūko. Kartais net senai nusistelbę geismai vėl sukyla. <br/><b>pristel̃bti, </b>-ia, prìstelbė. <span class="explanation">prislopinti. </span>. <br/><b>užstel̃bti, </b>-ia, ùžstelbė. <br/>1. <span class="explanation">užgožti, nusmelkti: </span> Kur medžiai užstel̃bia, niekas neauga. Usnys visai ùžstelbė tavo linus. | Didumas žemės … užstelbia kad ir didžiausius kalnus. Moterims nuo amžių įkalbamas nusižeminimas tikrai įstengė jose guodonę pačios savęs užstelbti. Jie stengėsi bet kokiu būdu užstelbti žmonių norus. <br/>2. <span class="explanation">padaryti negirdimą, nematomą, nejuntamą, nuslopinti: </span> Tik kažkoks neaiškus garsas išsprūdo, bet ir tą užstelbė vėjuota naktis. Tą mūsų visuomenės balsą užstelbė labiausiai dvarininkų tradicijos. <br/>3. <span class="explanation">nusivadėti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.