stobúoti, -úoja, -ãvo.
1. riboti, tramdyti, stabdyti: Tada mažiausiai meilę tų daiktų to pasaulio teip nestobuoja, idant meilė Viešpaties Christaus visad pirmą vietą jo širdyje turėtų.
2. stoti į eilę, rikiuotis, rinktis: Apsistokite dunduliuoti, stobúokitės į vietą, t. y. stokite į eilias.
3. liautis, nustoti bėgti, tekėti, judėti: Vanduo pradėjo stobuotisi (stobotisi). Jau kraujas stobúojas, mažiau bėga iš nosies. Vėjas į vakarą pradėjo stobúoties.
4. nusistoti.
apstobúoti
1. apstabdyti: Apstobúoti sielius, t. y. apstabdyti (smeigiant kuolelius upės pakrašty).
2. apsistoti, pasilikti vietoje, neišvykti: Pirmiau nesinumavojo, daba apsistobãvo. Merga buvo pasikėlusi bėgti, bet paskuo ir vėl apsistobãvo.
3. liautis, apstoti, baigtis: Palauk, kol lietus apsistobuõs. Apsistobuõs vainos.
nustobúoti.
1. sutramdyti, nuraminti: Skaudėjimą, karštį traminti; nustobúoti. Kas tur širdį gerai nustobuotą ir nuramintą, tasai tur pakajų su visais.
2. pasilikti vietoje, neišvykti: Bernas buvo užsimanęs bėgti nu mūsų, bet paskuo ir vėl nusistobãvo.
3. nustoti, nutilti, nurimti: Aukštos vilnys nenusistobúoja. Tenūsistobuõjie vėjai.
4. nusistovėti, susireguliuoti: Švytuoklė nusistobúoja.
5. nusistoti, nusistovėti. Šulinyje vanduo labai drumzlinas, tad dabar negalima jo gerti; palaukime, kol nusistobuõs. Alus nusistobãvo.
6. susigulėti, susislėgti: Juk pudamentus laikydavo dešimt metų, kol nusistobúos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.